Home

Kelias į nušvitusią sąmonę

 

Straipsnių rinkinys 01 (1-100)

 

 

 

0006.

Psi: „PE – pozityvūs NE ekvivalentai“.

 

Vieną dieną pastebėjau PE sumažėjimą. Čia būtina patikslinti, kad PE tai ne NšS, o būtent pozityvūs NE ekvivalentai. Keista, bet buvo nemalonu ir kvaila jas patirti. Pavyzdžiui, man pasakė komplimentą, kurį aš nusipelniau ir aš apsidžiaugiau: „smagu, kai tave vertina pagal tavo nuopelnus“. Ir momentaliai pavyko prasekti, kaip nuo šitos emocijos, kaip nuo ištakos, nubėgo latakai: aš pajutau puikybės smūgį (pranašumo jausmą) ir neramumo-gailesčio-baimės būti neįvertinta smūgį, t.y. supratau, kad PE apsireiškimas neišvengiamai sukelia NE, ir atvirkščiai.

Tokiu būdu, priklausomai nuo NE šalinimo ir jų pagrinde glūdančių koncepcijų atsekimo patirties atsiranda supratimas, kad dauguma koncepcijų taip pat yra pozityvių NE ekvivalentų baze. Aš specialiai naudoju čia terminą „Ekvivalentas“ nes manau, kad PE ir NE – vieno slibino dvi galvos, o sutartinį atspalvį šioms galvoms suteikiame mes patys priklausomai nuo savo konceptualaus mąstymo.

Kad neatrodytų viskas tuščiažodiniu kalbėjimu, pateiksiu porą pavyzdžių. Paimkime pirmą pasitaikiusią NE. Tegul tai bus susierzinimas. Tipinė situacija: aš miegu, ką tik užmigau. Mane žadina telefono skambutis. Reakcija – susierzinimas. Ieškau koncepciją. „viskas turi vykti taip, kaip aš to noriu, kaip man patogu. Niekas neturi man trukdyti“. Tvarkoj, koncepcija atskleista ir turi būti išsklaidyta, bet aš kabinsiuos už jos, jeigu jausiu pasitenkinimą-džiaugsmą-malonumą, kai viskas vyks pagal mane. Tokiu būdu ir toliau galvosiu, kad ši koncepcija „verta egzistavimo“. Savo pasitenkinimu aš sudarau sąlygas nepasitenkinimo susikūrimui, o pradinės koncepcijos išsklaidymas pavirsta titanų darbu: žingsnis į priekį, o du - atgal.

Arba pavyzdžiui, pavydas. Situacija: skaitau „kelią į nušvitusią sąmonę“. Visiškai nesuprantu, kas ten parašyta, bet labai norisi būti apsišvietusia. Aš – nesuprantu, o „jie viską“ - lengvai. Viena iš mano reakcijų – pavydas protingesnėms, laisvesnėms. Ieškau koncepciją. „Kuo daugiau laisvės ir kitų „gerų“ savybių turi žmogus, kuo daugiau jis žino ir supranta, tuo jis yra geresnis negu tie, kurie neturi tokių savybių (arba „geresnis“ negu jis pats, iki to laiko, kol neturės tų savybių). Ir dabar, jeigu aš patiriu malonius pojūčius nuo minties, kad esu gera, arba, kad nepriekaištingai žinau japonų kalbą, arba, kad žmonės kreipiasi į mane sunkiose situacijose ir prašo patarimų, reiškia aš toliau kultivuoju tą pačią, aukščiau išvardintą, koncepciją.

Einame toliau. Pavydas. Vyras mane išdavinėja. Aš pavydžiu. Koncepcija: „vyras neturi išduoti žmonos“. Ir kai aš esu džiaugsmo ir malonumo būsenoje dėl to, kad vyras man ištikimas ir kitos moterys jam neegzistuoja, tuo pačiu įšakniju šią koncepciją. Išeina taip, kad kai aš noriu patirti PE, toliau įtvirtinu koncepcijas, kurių noriu atsisakyti. Kol pozityvūs NE ekvivalentai yra patrauklūs, įvyksta skirtingai nukreiptų norų prieštaringumas, bet kai aš pradedu pastebėti, kaip stipriau apsinuodija pats PE patyrimas, prieštaringumas dingsta.

Panašias grandines galima išrikiuoti kita kryptimi, pradedant nuo PE, per koncepciją link ekvivalentinės NE ( turėjimo džiaugsmas – „yra daiktai, kurie yra MANO“ – praradimo gaižumas, praradimo gailestis ir t.t.).

Jeigu galime lengvai pajausti stiprų NE šalinimo norą (juk daugumą iš jų, netgi nelabai dėmesingas žmogus, vadina „kentėjimu“, kuo pabrėžia stiprų norą jas nepatirti), tai PE atveju, tokio noro iš karto nepastebėsime. PE, daugumai žmonių, ypač tiems, kurie pastoviai patiria NE – yra norimas suvokimas ir tik koncepcijų, glūdinčių jų pagrinde, pastebėjimas leidžia įsitikinti, kad ir NE, ir PE išauga iš vienos šaknies. Kuo mažiau NE žmogus patiria, tuo mažiau patraukliomis tampa PE, o kai atsiranda NšS, tada PE atveju atsiranda toks pat ryškus nenoras jas patirti, kaip ir NE atveju.

Vienintelės NE ir PE koncepcijų šaknies pastebėjimas + aiškus koncepcijų išnagrinėjimas – yra koncepcijų iš dviejų pusių pakasimas.

Kaip nesupainioti NšS su PE? Pavyzdžiui, kaip atskirti a) džiaugsmą nuo švelnumo, simpatijos, aiškumo ir b) „džiaugsmą“ nuo daikto turėjimo? Visų pirma nereikia naudoti vieną žodį žymint kelius skirtingus suvokimus. Vietoje žodžio „džiaugsmas“ PE atveju aš sakysiu „pasitenkinimas“, nes šis žodis turi tikslesnį atspalvį, kuris tinka PE. Antrą, aš naudojau čia savo mėgstamiausią klausymą „kodėl?“. Pavyzdžiui, kai atsiranda PE suliepsnojimas, aš klausiu savęs – kodėl aš džiaugiuosi? Jeigu atsakymas semantiškai reiškia turėjimą, reiškia čia primaišytas pasitenkinimas, o jeigu atsakymas semantiškai nereiškia turėjimo, reiškia NšS. Kiti būdai yra aprašyti Bodhio knygoje.

Bet tai tik išprotautas būdas skirti, kuris galutinai persveria tą norą, kuris yra stipresnis. Jeigu atsiranda išvada, kad šita emocija yra PE, bet tuo pačiu apsireiškia stiprus noras ją pajausti, tai ji ir bus patiriama, po ko bendra būsena tampa dar labiau apnuodyta, o rezultate atsiranda visų norų nuoslūgis, dingsta NšS, ir šita patirtis gali lemti tai, kad atsiras noras, kad PE šalinimo noras būtų stipresnis negu noras jas patirti, o būtent norai sukelia pasikeitimus. Taip ir įvyksta svarstyklių lėkštės persvėrimas nuo pasitenkinimo į PE šalinimo džiaugsmą, naujų NšS, kurie pradės reikštis, patyrimo džiaugsmą.

Jeigu atsakymas į klausymą „kodėl?“yra, pavyzdžiui, toks: „todėl, kad šiandien pavyko atlikti tai, ką planavau.“, tai aš iš karto klausiu save: „reiškia, jeigu man tai nepavyks, aš nusiminsiu?“ ir pasitenkinimas iš karto silpsta. Arba: „aš džiaugiuosi, nes pastebimai matomas progresas praktikos užsiėmimuose“, klausymas: „reiškia aš susierzinsiu ir barsiu save, jeigu nesimatys progreso? Juk gali atsitikti netgi atošliauža ir iškritimas iš praktikos, reiškia šiuo atveju aš turiu patirti NE?“ ir pasitenkinimas dingsta.

Frazė „pasitenkinimas dingsta“ niūrumų apimtiems žmonėms automatiškai reiškia, kad atsiranda nepasitenkinimas, bet tiems, kas užsiėminėja NE šalinimo praktika viskas ne taip. Kai praktikuojančio pasitenkinimas dingsta, o bet kokie nepasitenkinimo atsiradimo bandymai iš karto persikerta, pradeda reikštis NšS. Todėl, kai aš sakau, kad pasitenkinimas išgaruoja, tai nereiškia, kad aš keičiu džiaugsmą į pilką būseną, liūdesį ir t.t. Aš keičiu nuodijantį pasitenkinimą, šalinu dar labiau nuodijantį nepasitenkinimą, ir būtent tada pradedu jausti džiaugsmą nuo NšS apsireiškimo. Kai išgaruoja koncepcijomis pagrįstas pasitenkinimas, visiškai aiškiai jauti – kokia tai sunki našta; į jo vietą ateina atsilaisvinimo jausmas, ir koks jis lengvas, neaiškus, vos išskiriamas bebūtų, jis turi tikrą laisvės skonį. Pašalinus koncepcijomis pagrįstą pasitenkinimą nebūna nedžiaugsmo – yra šaižus atsilaisvinimo jausmas. Jis ir yra kriterijus, kad pozityvus NE ekvivalentas sėkmingai pašalintas, o jeigu pašalinus PE, tas, nors ir tylus, bet šaižus laisvės jausmas neatsiranda, tai reiškia, kad aš leidžiu savyje apsireikšti buitiniam automatizmui – nedžiaugsmo, vietoj pasitenkinimo, atsiradimui.