Home

Kelias į nušvitusią sąmonę

 

Straipsnių rinkinys 01 (1-100)

 

 

 

0010.

Pmeson: „Tipinis pokalbis su tipine mama“.

 

-   Pasakyk, ar myli mažus vaikus?

-   Taip, aš juos dievinu, labai myliu. Ir aš labai noriu turėti anūkus.

-   O jeigu aš nenoriu turėti vaikų, jeigu jie man nereikalingi?

-   Nu va, žinoma, paliksi mane be tokio džiaugsmo. Reikia gi būti tokiu egoistu.

-   Gerai, tarkime aš norėsiu vaiką ir paimsiu jį iš vaikų namų, koks bus tavo santykis šiam vaikui?

-   Tai tikra kvailystė.

-   Bet tu mylėsi jį taip, lyg tai būtų tavo tikras anūkas?

-   Aišku ne.

-   Kodėl gi tu pasakei, kad myli visus mažus vaikus?

-   Palyginai, kur svetimas vaikas, o kur gimtasis, mano kraujas.

-   Reiškia myli, bet tik „savo“ vaikus?

-   Tu kalbi kažkokias nesąmones (pyksta).

-   Tai myli, ar nemyli?

-   Myliu.

-   Kodėl tada pasakei, kad vaiką iš vaikų namų mylėsi mažiau?

-   Todėl. Kas čia nesuprantamo?

-   Nesuprantama, todėl ir klausiu – tai myli, tai nemyli. Reiškia labiau mylėsi savo anūkus?

-   Taip.

-   O jeigu sūnus pasakys, kad jo vaikas yra iš vaikų namų, kas tada?

-   Kokia nesąmonė (labai pyksta, nenori toliau tęsti pokalbį)

-   Pasakyk, o ką reiškia „mano kraujas“ – viena kraujo grupė?

-   O tu nesupranti, kvailys kažkoks, atleisk viešpatie.

-   Reiškia tu patikrinsi, ar tai „tavo kraujas“ ir priklausomai nuo rezultato mylėsi vaiką labiau ar mažiau?

-   Nenoriu su tavimi kalbėti. Išeik.

-   Ir vis dėlto?

Nusisuko ir išėjo.

 

Taip pat turėjau su mama pokalbį apie tai, kad dabar mano buvimas namuose nereiškia, jog aš turiu atlikinėti kažkokius namų pareigas, išskyrus tų situacijų, kai yra atitinkamas noras bei aiškus tarpusavio susitarimas pagal punktus. Ilgai aiškinau pagal paprastus, populiarius pavyzdžius, norėjau „prisibelsti“ – bet be rezultato, tas pats, kas klabėti su kompiuteriu. Atsakymui girdėjau ratu kartojamus tuos pačius argumentus „turi“ ir „privalai“. Rami, tyli moteris pavirto įniršusia, nuodinga būtybe, norinčia sukelti gailestį sau, o kadangi tai nedavė rezultato, demonstravo pyktį ir pasišlykštėjimą. Keista, kaip ankščiau to nesimatė. Geras darbo frontas dirbti su prisirišimu prie žmonių.

Panašūs pokalbiai – tai irgi puiki galimybė sustabdyti automatišką žmonių pripiešimą, nes kai pokalbiai vyksta pagal mandagių pokalbių apie nieką išvežinėtas vėžes, viskas nuostabu, bet užtenka pradėti nuoširdžiai kažką išaiškinti ir žmonės tampa tokiais, kokie iš tikrųjų yra.