Home

Kelias į nušvitusią sąmonę

 

Straipsnių rinkinys 01 (1-100)

 

 

 

0011.

Bodhis: „Konflikto tarp NšS ir darbo nebuvimas“

 

Viena iš abejonių, kuri gali peraugti į nerimą yra tai, kad praktikuojantis lyg šalinasi nuo paprasto, asmeninio gyvenimo, tampa nereikalingu visuomenei žmogumi, našta, nesugebančia palaikyti netgi savo egzistavimą. Toks nerimas turi pagrindą tuo atveju, kai kalbama apie praktikas, kurių esmė yra pastovus veiksmų, nesuderinamų su įprasta, buitine veikla, atlikimas. Pavyzdžiui, kažkas galvoja, kad turi daryti kiekvieną dieną tūkstantį mantrų ir dar dvi valandas melstis. O kitas mano, jog turi vaikščioti į cerkvę ir kiekvieną dieną melstis. Dar kitas turi kiekvieną dieną po 2,3,4... valandas sėdėti tam tikrose pozose ir t.t. Visuose atvejuose kalbama būtent apie veiksmą, kurio atlikimas nesuderinamas su niekuo kitu. Kuo daugiau žmogus atsiduoda tokioms praktikoms, tuo labiau jis tolsta nuo kasdienio gyvenimo, tuo mažiau jis gali dalyvauti kitų žmonių gyvenime, ir tuo didesnė tikimybė, kad tokia praktika pradės konfliktuoti su džiaugsmingais praktikuojančio norais.

TKP – tai NE, mechaniškos t.y. apsunkinančios ir bukinančios veiklos, klaidingų koncepcijų, šalinimo praktika. Juk tai viskas nedaro žmogų blaiviai mąstančiu ir sugebančiu realizuoti džiaugsmingus norus. Niūrumai pagrobia dėmesį, bukina, daro abejingu. O apsireiškiantys NšS neatima dėmesio, sukuria aiškumą, rezonuoja su džiaugsmingais norais, be to išorinis dėmesys gali būti nukreiptas bet kur – į darbą, jeigu tu nori dirbti, į mokslus, vaikus, maisto ar kitų produktų pirkimą, seksą – kur tik nori. Tuo pačiu NšS vystysis taip pat ryžtingai, kaip ir tada, kai tu nieko nedarai, jeigu nenori nieko daryti. Tu gali užsiėminėti darbu, už kurį gauni užmokesčius ir tuo pačiu patirti švelnumą, žavesį, suvokimų šviežumą. O kas liečia tuos pasikeitimus, kurie įvyksta mūsų asmeniniame gyvenime dėl TKP, tai jie nenutolina, o artina prie tau simpatiškų žmonių, kadangi bukumas, agresija, kvailumas, sluoksnis po sluoksnio yra nuimami.

Įsitraukimas į veiklą silpnina NšS, bet įsitraukimas – tai ne džiaugsmingas dėmesingumas, o baimių, nerimų, mechaniškų norų ir kitų niūrumų apsireikimas. Jeigu tu „miegi“ t.y. esi pasinėręs į mechanišką veiklą, į NE, tai nepatiri NšS, o jeigu NšS apsireiškia, tai negali įsitraukti į veiklą ir todėl reikalai atliekami ypač efektyviai, tikslingai.

Bukina ne visokia veikla, o tik ta, kuri yra sąlygojama niūrumų. Bet jeigu veikla sąlygojama džiaugsmingų norų, jeigu tu maksimaliai pašalinai niūrias motyvacijas, tai „neužmiegi“ ir gali daryti viską, ką nori, patiriant NšS. Ypač ryškiai tai galima pajausti, kai dažnai patiri NšS, tada paaiškinimai jau nereikalingi ir nėra baimių, kad NšS bus kliūtimi atliekant tai, kas tau patinka. Konflikto tarp NšS ir džiaugsmingų norų nėra ir aš galiu patirti intensyviausius NšS bet kokios veiklos įkarštyje – pradedant nuo sekso ir baigiant prekybine firma.