Home

Kelias į nušvitusią sąmonę

 

Straipsnių rinkinys 01 (1-100)

 

 

 

0012.

Psi: „Bendruomenė reikalauja, kad turėtumei NE“.

 

Darbo su NE procese užsinorėjo ištirti tokį reiškinį kaip „emocinė priklausomybė“. Paaiškinsiu, ką aš turiu omenyje. Jeigu kažkas patiria NE, tai dažniausiai pas mane automatiškai įvyksta atsakomoji reakcija: jeigu šita NE nukreipta į mane, aš patiriu susierzinimą, sumišimą, nerimą, kaltės jausmą ir netgi jei kažkieno NE nenukreiptos į mane, aš vis tiek jaučiuosi įpareigota atreaguoti: užjaučiu, raminu, sutrikdau.

Stipriausią emocinė priklausomybė apsireiškia santykiuose su man svarbiais žmonėmis: giminaičiais, darbo kolegomis, viršininkais, draugais. Labai stipriai emocionaliai priklausoma jaučiuosi nuo vyro. Man buvo nesvarbu, jeigu kažkas kažką metro pavadino kvailiu, arba kai senės raudoja, kad jaunimas jas netenkina – mažai kas į tai sureaguoja, nors kartais būna ir tokių. Bet jeigu draugė su ašaromis pasakoja, kad pavogė jos piniginę, tai čia jau gailestis, užuojauta, pasipiktinimas suliepsnoja automatiškai. Jeigu darbo kolega pasipiktina dėl kvailo viršininko elgesio, tai net nepastebiu, kaip staigiai susierzinu. Aš dažnai pergyvenu kartu su filmų, knygų herojais ir čia matau tą pačią emocinę priklausomybę nuo herojų, kurie man yra neabejingi. Tokia reakcija kultivuojama vaikuose nuo mažiausio amžiaus: „pagailėk mamyte, mamytei bloga, ji pavargo“, „kaip gi tu gali, aš gi tau šimtą kartų sakau, o pas tave nulis emocijų!“. Mes visi turėjome tokią mokyklą.

Reiškia, kad jeigu atsaku į kažkieno emociją aš nesureaguoju kaip turėčiau (kaip visiems įprasta), tai pas aplinkinius ir emocijos savininką atsiranda pats nekalčiausias jausmas – nesupratimas. Dabar aš supratau, kodėl mokytojus mokykloje taip pyktino, jeigu jie riekė ant vieno mokinio, o kiti juokėsi atsakui. Nebuvo „teisėtos“ reakcijos! O tai – pasikėsinimas į nepajudinamumą ir pasaulio teisingumą, iššūkis. Reiškia, kad kovojant su savo NE, būtina perkirsti įsitraukimo i svetimus NE mechanizmą. Būtina būti pasiruošusiu tam, kad „atsakomosios reakcijos“ nuo manęs ne tik lauks, o netgi reikalaus.