Home

Kelias į nušvitusią sąmonę

 

Straipsnių rinkinys 01 (1-100)

 

 

 

0013.

Lūšis: „Asmeniškas Bodhio supratimas“

 

Jeigu atsitiks taip, kad tu pradėsi bendrauti su Bodhiu ne per internetą, o asmeniškai, galėsi susidurti su tokiais pat sunkumais kaip ir aš. Bent pas daugelį žmonių pastebėjau tą patį, ką ir pas save. Gal šis straipsnis padės jums susivokti šiuo klausymu.

Tas pojūtis, kuris susiformavo perskaičius jo meniškus pasakojimus, realiame gyvenime gali pasirodyti visiškai priešingas. Kai aš pirmą kartą pamačiau Bodhį, nustebau, kad iš pirmo žvilgsnio jis man pasirodė labai nedraugiškas (ne tik man, o išvis žmonėms). Tai reiškėsi ne stačiokiškume arba šiurkštume, o tame, kad jis neatrodė mielas, minkštas žmogus. Jis rašo apie NšS (ir rašo taip, kad tai sukelia ryškų atsiliepimą), šalina NE ir man atrodė, kad tai turi jį padaryti labai atviru, atrodančiu laimingai, bet realybėje aš matau pakankamai šaltą iš pirmo žvilgsnio netgi nušalintą išvis nuo visų žmonių žmogų. Jokios džiaugsmingos laimės jame išvis nesimatė. Man tai buvo labai keista. Švytinčio, laimingo su išskėstomis rankomis Bodhio tu irgi nepamatysi. Bendraujant su Bodhiu, ypač jeigu bendrauji ne vieną dieną, ir netgi ne vieną mėnesį (nesvarbu realiai ar laiškais), galima pastebėti štai ką. Jis dažnai tiesiai ir netgi šiurkščiai reiškia savo nuomonę, santykius. Jis žinoma smulkiai išaiškins, kuo pagrįsta jo nuomonė, bet nuo to jo žodžiai minkštesni nepasidaro. Tą šiurkštumą galima skirtingai suprasti, kiekvienas pamatys kažką savo. Dažniausiai susidaro įspūdis, kad jis neteisingai kategoriškas, atkakliai laikosi savo pažiūros taško ir reikalauja aiškių, argumentuotų paaiškinimų. Šis šiurkštumas – kaip chirurgo skalpelis, jis – nekompromisinio nuoširdumo apsireiškimas. Bodhis - nekompromisiniai nuoširdus žmogus, ir jeigu jis nori kažką daryti, jis tai daro. Arba taip, arba ne, ir jokių neaiškių vengimų. Ir lygiai toks pat yra jo santykis kitiems žmonėms: jeigu tu nori pasiekti NE šalinimo – išsisuk išvirkščiai, lįsk ant sienų, dėk viršpastangas, bet padaryk tai bet kokia kaina. Ir Bodhis tikriausiai vienintelis žmogus, kuris tau taip ir pasakys: „tu atrodai kaip tikra niekybė ir šiuo momentu tu nieko nesugebi, nes aš sprendžiu pagal rezultatus, o ne pagal lozungus“. Tam, kad pasiektumei rezultatų, tau būtinai reikia įkišti kuo toliausiai visus įsižeidimus ir veikti, o kai tu dėsi viršpastangas, pats suprasi, kokia pliure buvai, ir suprasi, kad jis buvo teisus. Jei norėsi atsikratyti niūrumų, tai būtinai turi jų atsikratyti, o jeigu norėsi NE šalinti, būtinai reikia būtent šalinti ir čia nėra jokių variantų bei kompromisų – arba NE pašalinta, arba ne.

Jis nepaglostys tau galvytės, nepasakys, kad tu vargšelis, ir kad viskas tau pavyks. Jis tiesiog duoda rekomendacijas, o jeigu tu jų nesilaikysi ir kreipsies į jį dar kartą, tai jis gali tau šiurkščiai pasakyti, kad kadangi tu neklausiai jo patarimų, tai nėra reikalo dar kažką klausti. Todėl, jeigu tu nori turėti gailestingą ir „tavo padėtį suprantantį“ draugą, tai turėsi paieškoti jo kitoje vietoje, Bodhis tam netinka. Pagal patirtį matau, kad bendravimą su juo reikia dozuoti, kad jis, esatis šalia tave, netaptų eiliniu įpročiu, kasdienybės dalimi.

Bodhis – tai žmogus, kuris, kaip sunku bebūtų tuo patikėti, visą savo gyvenimą – visą, nuo-iki, paaukojo atsilaisvinimo nuo visko mechaniško praktikai. Ir jeigu tau trūksta bendravimo ir taip atsitiko, kad išskyrus Bodhio nėra su kuo pabendrauti, tu busi žiauriai įžeistas jo santykiu. Kai tu busi šalia Bodhio, turėsi taip pat visais 100 % užsiimti šia praktika ir kuo daugiau nuoširdaus susidomėjimo turėsi, tuo arčiau tu pajausi Bodhį ir jis tave. Jeigu tu degsi noru siekti atsilaisvinimo nuo niūrumų, patirti nušvitusius suvokimus, tai artimesnio žmogaus nei Bodhis tu nerasi visame pasaulyje – niekas neskirs tau tiek laiko, dėmesio, ir išvis visko, kas tik įmanoma, negu jis. Jeigu tavo siekimas šals, tai nerasi labiau šaltai tau nusiteikusio ir abejingo žmogaus, negu jis.

Jo tiesūs ir kategoriški pasisakymai gali ne tik įžeisti, bet ir sukelti atvirkštinį efektą. Mano pagrindinė problema yra tame, kad aš linkusi pasitikėti kitų žmonių nuomone labiau, negu pati savo, jeigu ta nuomone išsakyta pasitikinčiai, aš neabejoju, taip ar ne. Todėl klausant Bo susiformavo „protingo dėdės“, kuris visada žino, ką nori daryti, kurio galima viską klausti ir kurio nuomone galima vadovautis, stereotipas. Man buvo sunku tam nepasiduoti, nes juk aš iš tikrųjų matau, kad tai, ką jis sako – taip i yra. Iš vienos pusės šis protingas dėdė gali viską išaiškinti ir duoti atsakymą, o iš kitos pusės tu pradedi jo bijoti kaip griežto mokytojo ir tėvo. Tu nejauti ir nematai jame gyvo žmogaus, o dėl to dingsta svarbiausia – tu nejauti jame nuoširdumo, lyg prieš tave robotas, skelbiantis tiesas ir reikalaujantis aiškumo kiekviename tavo veiksme, kiekvienoje mintyje. Rezultate vietoje vieno koncepcijų sluoksnio, kad REIKIA gerbti senius, tvarkytis kambaryje, sveikinti visus su gimimo diena, užauga kitas – REIKIA šalinti emocijas, REIKIA nutraukti ryšius su giminaičiais, REIKIA visą laiką paskirti praktikai, o tai tokia pat nelaisvė. Tu pradedi jaustis nepakankamai ryžtingu ir NE atsiradimas, kuris ir taip yra labai nemalonus, pasidengia nauja NE – dėl to, kad tu patyrei tą pirmą. Bodhis gali tapti tavo nauja šeima su naujomis taisyklėmis ir tradicijomis, bet tai kvailiausia iliuzija, nes jokių taisyklių ir tradicijų jis neturi. Tai yra tik mano iškreipto suvokimo rezultatas, juk, jeigu pradedi kažką „klausyti“, o ne „girdėti“, tai nėra skirtumo kas tas žmogus. Kai tu klausai jį – tu jau vergas. Šią problemą reikia spręsti nepriklausomai nuo to, kas šalia tavęs. Aš įsitikinusi, kad žinojimas to, kas yra niūrumas gali padėti išvengti religingo santykio Bodhiui. Aš siūlau suprasti, kad kai jis pataria tau kažką daryti, tai nors ir patiria džiaugsmingą norą, kad tu tai padarytumei, bet neturi mechaniškų pirmenybių t.y. nepagirs ir nebars, tai ne tėvas, kuris linki tau „gėrio“ ir griežtai klausinėja. Jis gali konstatuoti – taip, tu nepadarei to, tu nieko nepadarei, bet tai ne jo santykio rezultatas, tai būtent konstatacija. Įsivaizduok, kad Bodhis yra matavimo prietaisas, jis išduoda pažymius, tai galima pavadinti „Bodhio indeksas“, bet veiksmų atlikimas – savanoriškas reikalas. Nori gydytis - gydykis, nenori – irk toliau. Bodhis nori, kad tavyje apsireikštų NšS ir nebūtų NE, ir kuo daugiau NšS tavyje yra, tuo ryškiau tu pajausi jo simpatiją, bet žinoma, jis aiškiai supranta, kad laisvę tu gali pasiekti savo pastangomis ir niekas tau nieko padaryti negali.

Yra dar vienas Bodhio suvokimo aspektas – kaip protingo ir išmanančio visus klausymus. Jis taip pat apsireiškia pas nepasitikinčius savimi žmones. Matant, kaip elgiasi Bodhis ir suprantant, kad tai laisvas apsireiškimas, tu gali daryti tą patį t.y. kopijuoti jo bendravimo būdą, išsireiškimo būdą, pažymius ir rezultate pradėsi kalbėti kaip jis ir galvoti tą patį, ką jis, bet laisvės vis tiek nepajausi, juk reikšmę turi ne forma, o aiškumas, nuoširdumas. Nėra skirtumo, ką pamėgdžiosi, jeigu tas pamėgdžiojimas yra tik formalus. Tu liksi tokiu pat kvailiu, net jeigu pradėsi mechaniškai mėgdžioti kaip Buda sėdi arba valgo. Man tai buvo rimta problema: sakau kažką, žodžių prasmė būtent ta, kurią ir noriu perteikti, bet dėstymo forma – ne kaip Bodhio (aš pati tai jaučiu), ir dėlto žodžiai tampa tuščiais, nenuoširdžiais. Įdomiausia, kad kai atsilaisvini nuo šitos formos, supranti, kad ji ne tavo, o kai pradedi klabėti kaip nori, tai gali su nuostaba pastebėti, jog tai, ką prišnekėjai, turi tą pačią prasmę ir netgi sudėtingą formą, bet vis tiek tai kažkas kito – tai būtent tavo, o kad iš šalies atrodo kaip Bodhio, neturi jokios reikšmės.

Išvada tokia – visi tavo niūrumai, kurie sukelia priklausomybę nuo kitų žmonių, šalia Bodhio sėkmingai virsta priklausomybe nuo Bodhio. Niūrumų veiklos mechanizmas suveikia nepriklausomai nuo objekto, į kurį jis nukreiptas.

Yra dar labai esmingi ir sudėtingi supratimui momentai. Aukščiau aš rašiau apie tai, kad jeigu tu iš tikrųjų degi noru pakeisti save, savo gyvenimą, išsprukti iš kasdienybės ir pilkumos pelkės, tai tavo santykis su Bodhiu bus labai artimas. Bet čia taip pat viskas ne taip vienareikšmiškai. Negalima pasakyti, kad Bodhis yra tavo siekimo termometras, kad jeigu jis kreipia į tave dėmesį, reiškia tau sekasi, o jeigu nekantrus, reiškia nėra pozityvių postūmių. Skaitant knygą ir nagrinėjant Bodhio pasiūlytų metodų tūrinį, aš matau, kad jis „nuo ir iki“ išstudijavo visą bukumą, koks tik gali būti žmonėse. Vadovaujantis jo išdirbtais metodais, aš matau, kad tam, kad viską tai gerai išnagrinėti, atsekti savyje, reikia būti LABAI nuoširdžiu žmogumi, nesigėdyti ir nebijoti sau prisipažinti, jog tu esi asilas, kad tavo galva užkimšta niekuo nepagristomis taisyklėmis apie tai, kas yra gerai, o kas blogai, kad tu į viską reaguoji mechaniškai ir nesusimąstant ir, kad praktiškai visą gyvenimą užsiėminėji tik galvojimu, ką kiti apie tave galvoja, kaip jie į tave žiūri, arba prisimeni vakarykštę dieną, arba svajoji apie ateinančius pietus, arba įsivaizduoji, kaip rytoj išeisi į gatvę apsirengęs nauju kostiumu ir panašiai. Visas darbas sumūrytas taip, kad palaipsniui tu matai tik savo vargingumą. Man asmeniškai dėl viso šito prisipažinti buvo ir yra labai nemalonu – juk taip norisi būti protingu ir kažką reiškiančiu, juk mes visi taip šito siekiame... Bodhio Knyga – tai jo prisipažinimas, kad jis buvo visišku kvailiu, viršniūrumų apimtu žmogumi, nes kaipgi kitaip jis galėjo ištirti visus niūrumus, neišgyvenus jų savo kailyje, nebuvęs buka, pykta, mechaniška būtybe, ir tai būtent ir reiškia būti nuoširdžiu – pažiūrėti tiesai į akis, kokia ji karti bebūtų.

Sąmoningai suprantant šį nuoširdumą Bodhyje, realiame bendravime aš jo dažnai nepastebiu. Paaiškinsiu – kodėl ir kaip tai įvyksta. Dažnai Bodhio elgesys turi ryškiai išreikštą, nedraugišką atspalvį – gali atrodyti, kad jis užsispyręs, nesutinka su tuo, ko nepatvirtina jo patirtis, nori duoti tik tokius patarimus, kuriuos nori duoti, ir atkakliai atsisako tau pritarti bei duoti patarimus, kurie tau patogūs. Padėti suprasti, kaip viskas yra iš tikrųjų, gali tik tavo patirtis – jeigu tu nori patarimo, tai klausyk to, ką jis pasakė arba parašė ir savo kailiu suprasi, kad bet kokie mechaniški privalumai ir nuoširdumas – nesuderinami dalykai. Viskas, ką daro ir aprašo Bodhis, nulemia tai, kad niūrumų apimta dalis, sudaranti tavo asmenybę dingsta, o nušvitusi dalis – sustiprėja. Kuo toliau aš skaitau Bo knygą, tuo labiau darau tai, ką noriu, tuo aiškiau darosi tai, kad pasiekus ekstatiškus NšS, atlikus tiek efektyvių praktikų neįmanoma likti būtybe su kažkokiais niūriais norais. Iš savo patirties, aš vėlgi matau, kad negalima netgi ten patekti, jeigu tu nors truputį pasinėręs NE. Kai man pavyksta visiškai išsprukti iš kasdieniškų būsenų rato, aš galiu maždaug suprasti, apie ką rašo Bodhis. Man nepavyksta tiesiog ten patekti, bet nors akimirkai aš spėju pamatyti tą pasaulį, kur Bodhis jaučiasi kaip žuvis vandenyje – aš matau, kaip daug jis apie tai žino. Patekus ten aš matau tai, ką ir jis mato, aš tiesiog viską tai patiriu. Su savo kiekviena pastanga aš vis daugiau atpažįstu tame, ką matau, tai – ką kažkada perskaičiau pas Bodhį, ir kuo toliau, tuo labiau. Aš lyg einu jo pėdsakais, bet neprarandu nei lašelio individualumo – koks skirtumas, ar kažkas tai iki tavęs patirdavo, svarbu, kad tu tai dabar patiri.