Home

Kelias į nušvitusią sąmonę

 

Straipsnių rinkinys 01 (1-100)

 

 

 

0024.

Bodhis: „Baimė pavėluoti“.

 

„Baimė pavėluoti“ atsiranda taip: tu užsiėminėji NE šalinimu arba nagrinėji koncepcijas ir matai, kad kiti praktikuojantys aptarinėja NšS apsireiškimus, praktikos aspektus sąmoninguose sapnuose ir t.t. Spazmiškai atsiranda baimė pavėluoti, baimė iškristi iš bendro srauto, likti atsiliekančiu, neįdomiu kitiems.

Jeigu kažkame apsireiškia NšS, o tu turi užsiėminėti NE šalinimu ir koncepcijų išsklaidymu, tai nereiškia, jog kažkas yra atsilikęs, o kažkas yra priekyje. Netgi tas, kas turi ekstatiškų NšS patirtį, dar ne kartą grįš „atgal“, kad išvalytų dar nepašalintus niūrumus. Sieną, už kurios sugrįžimas prie niūrumų yra neįmanomas, galima pereiti tik tada, kai praktikuojantis patenka į nepertraukiamo ekstatiškų NšS išgyvenimo būseną.

Nerimas dėl atsilikimo tik nukreipia dėmesį nuo įdomių užduočių, trukdo NšS apsireiškimui. Kai apsireiškia NšS, laikas labai praplėsta. Per savaitę tu gali tiek išgyventi, kiek anksčiau išgyvendavai per metus ir tada tu ypatingai aiškiai supranti, kaip beprasmiška yra kalbėti apie atsilikimą.

Jeigu tu užsiėminėji kažkuo labai įdomiu, nėra nerimo dėl atsilikimo. Kuo tu beužsiminėtumei, jeigu tai yra džiaugsmingo noro realizacija ir lydima siekimo, žavesio, intereso, tu pastoviai jausies ryžtingai lekiančiu į priekį, ir kuo įdomesnė ta veikla, tuo intensyvesnis tas jausmas.

Jeigu pavėlavimo baimė atsiranda tada, kai tu pasinėręs NE ir mechaniškuose veiksmuose, šiuo atveju tai yra siekimo prie NšS apsireiškimu. Tokia baimė esmingai skiriasi nuo mechaniško nerimo, kadangi ji yra aktyvi, ne malšina, o atbunda, sukelia norus atsilaisvinti nuo niūrumų.