Home

Kelias į nušvitusią sąmonę

 

Straipsnių rinkinys 01 (1-100)

 

 

 

0026.

Vik: „Surištų apsireiškimų paslaptis“. (pasaka suaugusiems)

 

Būsena truko 40 minučių ir dingo, kai aš pradėjau kalbėti su žmonėmis. Aš, tiksliau „mano vieta“, tikriausiai pirmą kartą nepagalvojo, o pajuto „aš“ suvokimo nebuvimą. Tuo pačiu atsimetinėjo pagal galimybę prigalvoti daiktai, pasaulis aplinkui pasidarė neatpažįstamas ir truputį niūrokas, nors tai buvo rytas ir buvo tamsuJ.

Erdvė aplinkui pripildyta įvairiausių sutankėjimų. Jie nėra niekur tušti, tik mažiau ar labiau retesni. Pro rečiausias jų dalis galima judėti. Tam, kad apsireikštų mano funkcionavimasis, mano sutankėjimas dalina kitus sutankėjimus pagal tam tikrus požymius į grupes. Yra „dideli“ ir „maži“ sutankėjimai, yra „judantys“ ir „nejudantys“ sutankėjimai. Yra sutankėjimai, kuriuos mano sutankėjimas vadina „tūringais“. Jie apsireiškia taip, kad išorinė jų dalis labiau tanki, o vidinė mažiau, ir tai leidžia tankesnėms sutankėjimams patekti į vidinę dalį bei ten būti.

Mano sutankėjimas priskiriamas tipui „žmogus“. Tai kodinis, tam tikrų požymių rinkinio: sutankėjimo forma, jo apsireiškimo būdai, ypač funkciniai būdai, pavadinimas.

Tokių sutankėjimų erdvėje apsireiškia labai daug. Bet mano sutankėjimas turi ypatingą savybę. Jis turi „suvokimus“, ypatingą erdvės apreiškimo tipą. Yra keli suvokimai: „vaizdas“, „garsas“, „pojūtis“, „kvapas“, „skonis“. Kiti sutankėjimai turi nepastebimų suvokimų rinkinį, bet ar jis yra, ar ne, mano sutankėjimas pasakyti negali.

Kiekvieną rytą mano sutankėjimas atlieka funkciją „eiti į darbą“. Tam jis persikelia per suretėjusius erdvės ruožus iki tos vietos, kur cikliškai apsireiškia judantis, tūringas, sutankėjimas tipo „nepatogi, senoji transporto priemonė“. „Cikliškas pasireiškimas“ – tai toks, kuris su didele tikimybe apsireiškia per vienodas laiko atkarpas. Dauguma funkcinių apsireiškimų yra cikliški, jie pasikartos su didele tikimybe. Tuo naudojasi mano sutankėjimas, kai ir pats reiškiasi kaip funkcija.

Kai judantis, tūringas sutankėjimas nesireiškia kaip judantis, o pradeda reikštis kaip nejudantis, keičiasi jo vidinės dalies savybė. Jame atsiranda praretėjusieji ruožai, per kuriuos mano sutankėjimas ir dauguma iš tų, kurie yra šalia, patenka į šio tūringo sutankėjimo vidų. Ten jie apsireiškia stovinčiu arba sėdinčiu, bet visada siūbuojančiu pavidalu. Siūbuojantis, sutankėjimai rodo surištas požymių serijas, būdingas sutankėjimams rūšies „žmogus“ ir pažymėtas sutartiniu terminu „šudinas šiandien rytas“. Mano sutankėjimas įtaria, kad tai įvyksta, todėl, kad jie visi apsireiškia dabar funkcionaliai ir tarp jų beveik nėra tyrimo, mėgavimosi arba kitų apsireiškimų.

„Surišti apsireiškimai“ – tai apsireiškimai, kurie dažnai apsireiškia kartu. Čia jokio „ryšio“ suvokimo nėra. Dar mano sutankėjimas įsitikinęs, jog tarp sutankėjimų tipo „žmogus“, egzistuoja „vyriški“ ir „moteriški“ sutankėjimai. Tam įrodymų jis neturi, bet pastoviai naudoja jo prisigalvotą surištų apsireiškimų rinkinį, su sutartiniu žymėjimu „moteriškas grožis“. Sutikus erdvės sutankėjimą su tinkamais požymiais, mano sutankėjimas pradeda reikšti savo mėgstamiausią funkciją „žiūrėti“. Tai įvyksta taip. Apsireiškimas „akys“ apsireiškia taip, kaip tai vadinama „orientuotis erdvėje“ tokiu būdu, kad su juo susijusio suvokimo „matyti“ tūriniu, taptų būtent išrinktas sutankėjimas. Ypač svarbu, kad į suvokimų centrą patektų išrinkto moteriško sutankėjimo apsireiškimas tipo „akys“.

Čia vėlgi pastebimas „surištas apsireiškimas“. Mano sutankėjimo apsireiškimas yra lydimas tam tikrų moteriško sutankėjimo apsireiškimų ir atvirkščiai, nors matomos priežasties, sukeliančios šiuos apsireiškimus, nėra. Rezultatai gali būti visiškai skirtingi. Surišti apsireiškimai gali nustoti, o gali atvirkščiai toliau vystyti labiau energingas surištų apsireiškimų serijas, tarp kurių susitiks kūrybingos, nenumatomos serijos, o taip pat visiškai funkcionaliai numatomos, cikliškos serijos.

Dar mano sutankėjimas pradėjo galvoti, o kas bus, jeigu sutankėjimą tipo „žmogus“ tiesiog paliesti ranka? Jis netgi palietė šalia apsireiškiantį sutankėjimą už rankos. Sutankėjimas nustūmė ranką ir daugiau jokių apsireiškimų nebuvo. Iš čia mano sutankėjimas padarė išvadą, jog sutankėjimai tipo „žmogus“ nėra bejausmiai. Žodžiu „bejausmis“ jis žymėjo spėjamą reakcijos į išorinį apsireiškimą tipo „prisilietimas“ nebuvimą.

Apžvelgiant įvairaus tankio erdvę aplinkui, mano sutankėjimas jautėsi labai saugiai. Bet netikėtai atsitiko haliucinacija. Staigiai viduje tūringo judančio apsireiškimo tipo „nepatogi, senoji transporto priemonė“ atsirado erdvės sutankėjimas su ryškiais „90-60-90” požymiais, be to jis buvo toks „90 ir toks „60“, kad mano sutankėjimas labai susijaudino, pradėjo keisti buvimo vietą suretėjusioje erdvėje, bandydamas apsireikšti taip, kad užpildytų savo suvokimus tipo „matyti“, apsireiškimo, sutartinai pavadinto „apsireiškimas 60“ vaizdu. Tuo pačiu metu mano sutankėjimas užsimiršo, netikėtai pradėjo kalbėti paukščių kalba „AŠ-TU-JIS-JI“, pradėjo patirti baimę, stiprų ir garsų pulsą srityje, sutartinai vadinamoje „širdis“, vėliau paniškai suspurdėjo ir pagaliau įsispaudė į kampą. Ten jis ir sėdėjo, retkarčiais žvilgčiojo ir niūriai dairėsi aplinkui.

Vėliau mano sutankėjimas analizavo tai, kas įvyko ir suprato, jog vėl čia turi vietą surištų apsireiškimų grupė. Sutankėjimų tipo „60“ suvokimas lydimas tokių apsireiškimų, kaip „mechaniškos reakcijos“, „baimės“, „įsitikimas „aš“ egzistavimu“. Šiuo momentu sutankėjimas tikisi išgyventi iki tokios apsireiškimų serijos kaip: „apsireiškimo 60 suvokimas“, „nuoširdi reakcija“, „suvokimo „aš“ nebuvimas“. Kažkodėl jis nusprendė, jog apsireiškimai su kodiniais pavadinimais „koncepcijų nagrinėjimas“, „NE šalinimas“, ir t.t. bus lydimi „NE nebuvimas“, „baimės nebuvimas“, „nuoširdumas“ ir t.t. Tai reiškia, jog jie yra irgi surišti. O kodėl jis taip nusprendė, kažkaip aš pamiršau...