Home

Kelias į nušvitusią sąmonę

 

Straipsnių rinkinys 01 (1-100)

 

 

 

0032.

Lama: „Mentalinių įspūdžių tyrimas“.

 

Nepaisant to, kad mano intelektas yra aukštesnis nei vidurinis, mano samprotavimai, nors ir argumentuoti logiškai ir suprantamai, dažnai turi dvėsenos prieskonį – aš pats tai jaučiu labai aiškiai ir snukiai pastebėdavo tai, bet iki šiol man nepavykdavo suprasti šio pojūčio priežastį. Kai kurie snukiai sakė, kad tai mentalinių įspūdžių noras, bet tai nieko nepaaiškindavo. Aš bandžiau sulaikyti minčių srautą, bet tai nieko nepakeisdavo. Jeigu aš malšinau kažkokias mintis, tai jų vietoje atsirasdavo kitos, tokios pat kokybės, tik gal kita tema. Kadangi darbas su mintimis nieko nesukeldavo, aš nusprendžiau pažiūrėti, ar nėra tose mintyse NE? Ir štai ką pavyko pastebėti.

Beveik visada samprotaujant aš patiriu pasitenkinimą savimi PS ir susirūpinimą Sus. PS ir Sus glaudžiai susiję vienas su kitu. PS atsiranda, jei man pavyksta padaryti įspūdį savo intelektu, o Sus atsiranda su mintimi, kad dingsta PS priežastis, kad manęs gerai neįvertins. Problema, iš abstrakčios (mentaliniai įspūdžiai), pasidarė konkrečia ir tapo pasiekiama darbui su NE įprastais metodais. Sus, vedant pokalbį, reikšdavosi tuo, kad aš negalėjau imtis iniciatyvos. Tam, kad suformuočiau mintį, aš turėjau būti įsitikinęs, kad padarysiu tai ypatingai aiškiai ir teisingai, kad ta mintis yra svarbi, arba, kad žmonės, su kuriais aš bendrauju, turi teigiamą požiūrį į mane. Jeigu mano išreikšta mintis darė mano pašnekovui įspūdį, atsirasdavo PS. Kuo labiau pozityvų įspūdį darė mano mintis, tuo didesnį SP aš patirdavau. Vieną kartą patirtas SP, pradėjo valdyti mano tolimesnį elgesį. Man norėjosi vis daugiau SP ir visas mąstymo procesas tapdavo tik priemone jį siekti. Išorinius SP apsireiškimus aš kruopščiai stebėjau ir taip sėkmingai malšinau, kad mano pašnekovai turėdavo įspūdį, jog aš neturiu jokių emocijų. Kai kuriais atvejais SP tapdavo toks intensyvus, jog jo numalšinimui reikėjo daryti daug pastangų. Dėl to dažnai susidarydavo įspūdis, kad aš esu įsitempęs. Sus buvo mechanizmas, kuris malšino SP apsireiškimus.

Iš pradžių aš pastebėjau Sus, nes tai buvo NE, kuri aiškiai turėjo negatyvų atspalvį. Aš pardėjau dirbti su ja kurdamas situacijas, kuriose ji atsirasdavo. Pašalinti Sus pavykdavo, bet nestabiliai – ji atsirasdavo vėl ir labai greitai. Problema buvo tame, kad šalinant Sus, aš nedirbau su SP, kuris ir buvo medalio antroji pusė. Pavyzdžiui, pašalinus Sus, aš išreikšdavau tam tikrą mintį. Jeigu reakcija į ją buvo palanki, tai atsirasdavo SP, kurį aš nepastebėdavau. Toliau SP perimdavo valdžią ir tolimesni svarstymai buvo pravedami tik tam, kad gaučiau vis ryškesnį SP. Kadangi atsirasdavo tikslas – SP, tai atsirasdavo Sus, kaip pasiekti šį tikslą. Po intensyvaus ir sėkmingo darbo su Sus, SP problema tapo akivaizdi ir aš pradėjau antrą valymo dalį – SP, samprotavimo procese, valymą.

Pasidarė aišku, kodėl SP tai glaudžiai susijęs su mano samprotavimo veikla. Mokykloje aš tam tikru periodu buvau fiziškai silpniausias, o kadangi mokykla buvo kietais tarpusavio santykiais, turėjau intensyvų SG jausmą ir kaip „teisybės“ atstatymo kompensaciją suvokdavau tai, kad intelektualiai aš buvau galva aukštesnis negu mano bendraamžiai. Tai sukurdavo stiprų pasitenkinimą ir juo aš bandžiau kompensuoti tas spaudžiančias NE, kurios atsirasdavo dėl fizinio silpnumo. Sus atsirado vėliau, kai aš patekau į aplinką, kurioje mano intelektinis pranašumas jau buvo akivaizdus. Tai buvo fizikos-matematikos mokykloje, kur buvo kuriama intelektualinės konkurencijos atmosfera. Šis Sus stiprėjo nuo to, kad aš pripratau būti pirmūnu, o čia reikėjo rimtai dėl to kovoti.

 

Darbo etapai.

Problemos įsisąmoninimas. Šiame etape yra tik pojūtis, kad kažkas yra ne taip. Nepavyksta suprasti, kame reikalas. Pirmą kartą šis pojūtis atsirado prieš daugiau nei pusę metų.

Sus atskleidimas samprotaujant.

Aktyvus darbas su Sus. Šiame etape aš einu palankiai Sus ir šalinu jį. Esminga tai, kad aš nustoju tvarkyti savo elgesį, pagal tai, kaip diktuoja Sus. Pavyko pasiekti ribą, kai Sus iš NF pavirto intensyvia NE – susirūpinimas dėl praktikuojančių nuomonės, SG, vienatvės jausmas.

Pavyko pašalinti šias stiprias NE, tuo pačiu atsirado aistringumo išgyvenimas. Šis išgyvenimas lydimas įsisąmoninimo, kad niekas, išskyrus laisvės siekimo, neturi reikšmės. Atsiranda prisipildymo jausmas, jėgos, pasitikėjimas. Šis išgyvenimas labai intensyvus, lydimas diafragmos spazmų, kurios sukelia kažką panašaus į juoką ar žliumbimą. Šiuo momentu nėra nei malonaus, nei nemalonaus jausmo, bet jis yra tiek stipresnis nei SP ar Sus, kiek labiau atrodo pripildytas gyvenimas su šiuo išgyvenimu, kad net atsiranda noras eiti toliau ir toliau, jam priešais.

Po to, kai buvo išryškintas ryšys tarp sąmoningos veiklos ir SP, aš panorėjau sekti ir šalinti SP tiesiogiai samprotavimo procesuose. Šiuo momentu SP atsiranda silpnoje formoje ir šalinamas iš karto, kai yra pastebėtas. SP pašalinimas sukelia aistringumo NšS apsireiškimą.