Home

0053.

Lūšis: „Koncepcijos apie grožį išnagrinėjimas“.

 

Matydama gražias merginas aš visada jaučiu SG. Kodėl? Todėl, kad matydama tokį kūną, aš prisimenu koks yra mano kūnas, lyginu ir suprantu, kad mano – negražus. Atsiranda nuliūdimas – aš neturiu tokio gražaus kūno. Kokius nuostolius aš jaučiu dėl savo negražaus kūno?

a)                      Man neskiria dėmesio, nesižavi manimi

b)                     galėčiau būti seksuliai patrauklesnė

c)                      žiūrėdama į save veidrodyje galėčiau jausti estetišką pasitenkinimą

d)                     galėčiau rasti darbą, reikalaujantį mažiau laiko ir jėgų, pardavinėčiau savo grožį – modelis, prostitutė, išlaikytinė ir t.t.

e)                      man simpatiški žmonės, žiūrėdami į mane, jaustų malonumą, o dabar jie to nejaučia.

 

Išnagrinėjimas:

a) Man niekas neskiria dėmesio, nesižavi manimi.

Kai manimi žavisi ir skiria man dėmesį, atsiranda pasitenkinimas savimi ir kitos PE. Kas man iš to, jeigu turėčiau daugiau PE? Ar aš to noriu? Ne, nenoriu, tai ne tik nedaro mane gyvybingesne, ne tik ne sukelia NšS atsiradimą, bet netgi atvirkščiai. Dabar aš turiu NE, o kitaip turėčiau dar ir PE – koks skirtumas, juk ir tie, ir kiti sukuria vienas kitą ir uždengia NšS? Aš matau, kad PE sukelia bukumą ir siekimo praradimą, tai ko gi man gailėtis – aš ir taip turiu pakankamai bukumo ir dėl siekimo pertekliaus aš nekenčiu. Viskas, ką aš galiu gauti dėl visuomeninio žavėjimosi manimi – pasitenkinimas savimi, kurio aš nenoriu patirti. Įvyks suvokimų pasikeitimas – NE į PE, o tai nepakeis man jokios reikšmės.

Antra – patraukdama visų dėmesį, aš turėsiu bendrauti su žmonėmis, kurie man neįdomūs bei nesukelia simpatijos. Dabar aš galiu pati rinktis su kuo noriu bendrauti, o gražią merginą visi iš eilės užknisa savo bendravimu. Kam man to reikia? Aplinkui yra daugybė žmonių (ypač Rusijoje), kurių dėmesys gali sukelti nenorimas pasekmes (kabinėjimasis, išprievartavimas), tuo labiau, kad mano gyvenimo būdui – aš dažnai vaikštau viena, grįžtu namo vėlai, viena keliauju – tai ypač gresia. Pažįstu kelias merginas, kurios turi labai patrauklias išvaizdas ir jas ne vieną kartą išprievartavo, įsitempė į mašiną, persekiojo ir t.t. ir tai vyksta pastoviai – tai yra būtent to pasekmė, kad į jas kreipė dėmesį taip pat ir kriminalinė gyventojų dalis. Tokios merginos neturi galimybės kažkur nueiti nepastebėtos, visi jų veiksmai, o ne tik tie, kuriuos jos nori kažkam pademonstruoti, yra visų akivaizdoje. Rezultate jos negali realizuoti daugybę savo noru, nuo ko patiria NE. Tokiu būdu, visuomeninis dėmesys suteikia joms sunkumus – pavyzdžiui, jos turi papildomai griebtis savo saugumo priemonių. Kūno grožis – kaip brangus daiktas – iš vienos pusės, nuo pasitenkinimo dėl visuomenės žavėjimosi tavimi, tu gauni PE, iš kitos – tu visą laiką esi pavojuje, kad tavo grožį pavogs ir tai yra naujos NE. Man nereikalingos papildomos NE ir PE, nes su NšS jos neturi nieko bendro.

Be to, pritraukti sau dėmesį nesunku ir dabar – užsisek mini sijoną arba apsivilk aptempta palaidinuke ir visi suks kaklas į tavo pusę ir sakys „ohoho!“ – turiu tokią patirtį. Yra daugybė ir kitų būdų gauti PE (pramogos, valgis, seksas ir t.t.), turint norą galima labai ilgai jausti PE ir pasitenkinimą.

b) Aš būčiau seksualiai patrauklesnė.

Tai vėlgi lazda su dvejais galais – aš traukčiau seksualiai ne tik tuos, kuriuos norėčiau pritrakti, bet ir tuos, kurių nenoriu, o tai juk sukelia žinomas pasekmes, kurių aš nenoriu. Ar man reikia, kad visi vyrai manęs norėtų? Kaip nuo to pasikeis mano seksualumas? Stebėjimai sako, kad seksualumas vystosi tada, kad atsilaisvini nuo kompleksų ir baimių, kai įsiklausai tik į savo norus. Net jeigu aš dulkinčiausi su visais man simpatiškais vaikinais, nuo to aš netapčiau seksualesnė, nes visi vyrai (taip pat ir moterys) turi kompleksų sekse ir nieko iš jų išmokti negali, nors ir turėtumei jų 10 ar netgi 100. Aš turėjau apie 40 vaikinų, bet iš jų tik su vienu pradėjau vystytis seksualiai, nes jis pats šiuo santykiu buvo išsivystęs, o iki jo, manyje niekas nesikeitė. Be to, mano išvaizda nors ir nepritraukia visų, bet ir neatstumia, ir neprisimenu tokio atvejo, kad kažką norėčiau, o jis manęs ne. Visi visada priimdavo mane su entuziazmu. Manau, kad dėl mūsų bendruomenės seksualinio užguitumo, bet kokia mergina gali be vargo rasti sau seksualinį partnerį nepriklausomai nuo to – kokia jos išvaizda. Svarbiausia, kad ji pati to norėtų. O jos norai nepriklauso nuo to, graži ji, ar ne.

Dar vienas aspektas – seksualiai patraukliomis būna merginos su toli gražu ne standartiniu išvaizdos tipu. Išoriškai jos gali būti pilkos ir paprastos, bet potraukį jos turi, nes jos yra atsipalaidavusios (arba mažiau užkompleksuotos, negu kitos). Būna ir taip, kad ta pati mergina būna seksuali ir neseksuali, priklausomai nuo niūrumų, kurie tam tikru momentu joje apsireiškia. Gali būti ir taip – merginos kūnas atrodo patraukliai, o ji pati yra tikras rąstas. Visa tai sako apie tai, kad seksualinis patrauklumas – tai ne tik kūno sandara.   

Išvados:

*) nematau jokių seksualinių kontaktų apribojimų, jeigu pas mergina nėra modelio išvaizdos;

*) nematau nieko, kas trukdytų realizuoti seksualumą ir jausti malonumą merginai be patrauklios išvados;

*) tam, kad būčiau seksuali, nereikia turėti gražaus kūno;

*) visuomeninis seksualinis domėjimasis manimi gali sukelti ir nepageidaujamas pasekmes – man nemalonių žmonių pastangas mane gauti bei tikimybės būti išprievartauta padidėjimas.

 

c) Žiūrėdama į save veidrodyje galėčiau jausti estetišką pasitenkinimą.

Aplink mane pilna gražių merginų, į kurias žiūrėdama, aš galiu jausti malonumą, be to, į jas žiūrėti man yra daug patogiau (juk veidrodis ne visada yra po ranka), negu į save. Jeigu man labai rūpi šis malonumas, tai aš turiu tik džiaugtis matydama gražias merginas, o ne pasiduoti NE. Aš nesidžiaugiu, todėl, kad noriu jausti malonumą nuo to, kad turiu gražų kūną, o tiesiog noriu jausti pasitenkinimą savimi. Pasitenkinimas savimi - niūrumas, kuris sukelia bukumą ir siekimo praradimą. Reiškia aš siekiu to niūrumo?

 

d) Galėčiau rasti darbą, reikalaujantį mažiau laiko ir jėgų, tiesiog pardavinėčiau savo grožį.

Jeigu aš siekčiau rasti darbą, nereikalaujantį laiko, išskyrus prostitucijos, aš mažai ką rasčiau. Pavyzdžiui, jeigu aš gyvenčiau Europoje, dirbdama padavėja bare aš galėčiau per naktį gauti 100 euro, betgi aš nedarau pastangų, kad tenai nuvažiuočiau – reiškia, laisvo laiko klausymas manęs labai nedomina. Niekada neturėjau tokio tikslo, visada norėjau daryti karjerą – laisvas laikas manęs nedomino ir aš pasiekiau tai, ko norėjau. Be to, aš nieko nežinau apie prostitutės darbą – ar tai lengva, ar sunku. Jeigu paimčiau modelės darbą, tai pagal turimą informaciją, gerai užsidirbanti modelis dirba kaip arklys, o populiaria ir pageidaujama tampa tik viena iš tūkstančio arba dešimčių tūkstančių.

 

e) Man simpatiški žmonės, žiūrėdami į mane, jaustų malonumą, o dabar jie to nejaučia.

Man simpatiški žmonės patys išspręs klausymą dėl estetiško mėgavimosi ir visada ras, kuo galėtų pasigrožėti. Tuo labiau, kad man simpatiški yra tie žmonės, kuriems išvaizda – nėra vienintelis dalykas, dėl kurios jie bendrauja su žmonėmis. Jeigu kažkam svarbiausia yra žmogaus nosies forma arba kojų ilgis, toks žmogus man jokio intereso nesukels ir aš nieko neprarandu, jeigu dėl mano išvaizdos jis atsisakys su manimi bendrauti. Be to, iš man simpatiškų žmonių, aš ne vieną kartą girdėjau, kad jiems patinka į mane žiūrėti, taigi, mano būgštavimai yra visiškai nepagrįsti.