Home

0055.

Nian: „Nušvitęs ir niūrumų apimtas seksualumas“.

 

Sekso metu aš kelis kartus išgyvenu tai, ką galima būtų pavadinti mikroorgazmu. Tai įvyksta, kai susijaudinimas padidėja iki tokio laipsnio, kad įvyksta nevalingas traukulys varpoje, kurį lydi ryškus, „skanus“ pojūtis, po ko įvyksta nežymus susijaudinimo nuosmukis. Kai dar užsiėminėjau seksu su orgazmu, tai buvo orgazmo pasiekimo etapai – įvykdavo apie dešimt tokių nedidelių susijaudinimo pikų, kiekvienas toliau einantis vis ryškesnis, o paskui vienas iš tokių pikų peraugdavo į pilnavertišką orgazmą. Dabar aš pamačiau, kad atsisakius orgazmo, patraukliausiais pojūčiais sekse tapo būtent šitie pikai. Jų ryškumas priklauso nuo susijaudinimo laipsnio. Taip pat pasidarė aišku, kad šitie pikai nelabai suderinami su švelnumu ir kitais NšS. Toks seksas vis dar yra labai mechaniškas. Ryškiausiems pojūčiams reikalinga ne simpatija, o partnerės susijaudinimas. Kuo aistringiau ji man atsiduoda, tuo ryškesni pojūčiai atsiranda. Tokio sekso metu man patinka įvairūs žaidimai, tuo pačiu su dominavimu, žeminimu, nes juose aš jaučiu pasitenkinimą. Mano požiūriu tai reiškia, kad čia susipynė kažkokios NE ir seksualinis susijaudinimas. Aš nekalbu apie tai, kad seksualiniai žaidimai su dominavimu yra vienareikšmiškais įrodymais, kad čia yra niūrumas – jeigu mane ir mano merginą jaudina šis žaidimas ir mes jaučiame NšS, tai yra nuostabu. Bet aš pastebėjau, kad tokių žaidimų procese patyriu pasitenkinimą, o pasitenkinimas – tai, pagal mano patirtį, bukinantis suvokimas, sukeliantis džiaugsmo, švelnumo, nujautos ir kitų NšS praradimą.

Pavyzdžiui, pasitenkinimas atsiranda vaidybinio partnerės žeminimo metu arba, kai mes keičiamės vaidmenimis, atsiranda savęs gailėjimo jausmas. Tokiame sekse nėra švelnumo, ryškios simpatijos išgyvenimo. Tokio sekso fone išsiskiria situacijos, kai buvo išgyvenamas ryškus švelnumas merginai. Taip buvo tik kelis kartus. Tokiose situacijose seksualinis susijaudinimas pripildydavo visą kūną, darė jį jausmingu, atjaučiančiu. Ryškių priešorgazminių pikų tuo metu neprisimenu, tikriausiai nebuvo. Buvo pojūtis, kad visas kūnas tarytum apgaubia, apglėbia merginą, norisi į ją įsijausti, atsiverti jai, įvyksta susiliejimo, įsiskverbimo pojūtis. Tokie išgyvenimai yra labai reti, ir pagal taisyklę, po tam tikro laiko (po savaitės, mėnesio) viskas nurieda į paprastą mechanišką seksualumą, ir netgi prisiminti apie tai, kad anksčiau buvo išgyvenama kažkas ryškaus, pavyksta tik su dideliu vargu. Atrodo, kad viskas visada taip ir buvo. Tuo labiau, kad toks pusiau mechaniškas seksas nėra nemalonus. Jis pakankamai ryškus, aštrus, „skanus“, bet po jo atsiranda nuovargis, apatija, apsinuodijimas. Paskutiniu metu atsirasdavo nuliūdimas – aš matau, kad norisi dar kažko, kažko kito, ryškesnio, labiau pripildyto, ir vis dėlto kartas po karto nuriedu į tą pačią duobę. Atsiranda nuovargis, ištuštėjimas, dingsta motyvacija ieškoti naujų merginų, viskas atrodo kaip rutina. Tuo pačiu atsiranda mintys: „Ko gi tau dar reikia, vaikine, juk tu patiri tokius nuostabius jausmus“.

Man patogu įvesti tokią sąvoką, kaip „niūrumų apimtas seksualumas“. Tai tokia seksualinių ir juos lydinčių pojūčių visuma, kuri sukelia nuovargį, apatiją, kuri nors ir sukelia malonumą, bet tas malonumas yra bukinantis, tuštinantis. Tai labai primeną malonumą, patirtą nuo pasitenkinimo savimi. Skirtingai nuo šios sąvokos, galima įveisti sąvoką „nušvitęs seksualumas“ – tai seksualumas, susijęs su švelnumo, ryškios simpatijos išgyvenimu. Orgazmas nėra vienintelis niūrumų apimto seksualumo kriterijus. Prieš tai, kai šios mintys įgavo santykinį aiškumą, orgazmas nebuvo patiriamas pusę metų. Dabar kūnas jau taip priprato prie sustojimo ties orgazmo viršūnės, o pati nebaiginėjimo būsena tapo tokia patraukli, kad aš susilaikau ir be jokių pastangų nebaiginėju. Manau, kad jeigu įvyks noras patirti orgazmą, reikės įveikti kūno įprotį sustoti ties orgazmo ribos, bet kol kas tokio noro nebuvo. Bet kokia mintis apie tai, kad patyriau orgazmą, yra suvokiama maždaug taip pat, kaip mintis apie tai, kad pavalgyčiau padvisusios mėsos. Noriu ir toliau dirbti su niūrumų apimtu seksualumu – šalinti mechaniško sekso norą, koncentruotis ties noru patirti švelnumą. Mechaniško sekso noro šalinimo pastangos dabar atrodo kaip apsinuodijimo po tokio sekso prisiminimas, ir po tokio prisiminimo noras dažniausiai dingsta. Jeigu pastangos neveikia, tam, kad vėl apsinuodyčiau, galima šį mechanišką norą tam tikra forma realizuoti. Koncepcija, kuri pateisina mechaniško sekso norą – „seksas yra nuostabu“ (omenyje turima bet kokį seksą nepriklausomai nuo nieko). Antikoncepcija, kurią galima būtų pasiūlyti: „mechaniškas seksualumas sukelia apsinuodijimą, kuris neleidžia išgyventi NšS“.