Home

0061.

Neti: „Orgazmo pasekmių stebėjimas“.

 

Stebėjimas, kaip keičiasi mano suvokimai po orgazmų, sukėlė sprendimą, kad aš nenoriu orgazmų, taip pat, kaip nenoriu NE. Ir nors aš kol kas dar nepasiekiau nepriekaištingos orgazmų kontrolės nepriklausomai nuo aplinkybių, aš pateiksiu tuos stebėjimus ir išvadas, prie kurių priėjau šiuo momentu.

Aiškios, man nepageidaujamos orgazmų įtakos, atradimas įvyko neseniai – maždaug prieš du-tris mėnesius. Iki šio laiko aš reguliariai baiginėjau ir nesurišdavau savo blogos būklės (NF, NEB, polinkio stiprioms NE) su orgazmais. Nors, žinoma, tokie įtarimai buvo, bet įgrimzdimas į NE, koncepcijas ir kitus niūrumus darė orgazmus „esmingu“ poreikiu šioje eilėje.

Orgazmų pasekmes aš dalinu į psichologines ir fizines. Šios kategorijos labai susijusios ir sunku atskirti aiškią ribą tarp jų, ir patirtis rodo, kad šių pasekmių įveikimas vienoje srityje sukelia jų nusilpimą kitoje.

Prie psichologinių pasekmių priskiriami tokie reiškiniai: apatija, dėmesio išsiblaškymas ir kaip pasekmė - sąmoningo aiškumo nusilpimas; polinkis NE, siekimo, pasižavėjimo nebuvimas, apskritai tik pilkuma, erotinių išgyvenimų nusilpimas, NšS nebuvimas. Apibendrinus situaciją galima taip aprašyti – viskas kas yra bukiausia, ima valdas į savo rankas. Tai galima palyginti su autopilotu – kai lakūnas pavargsta, jis įjungia autopilotą, kurio užduotis – nenukrypti nuo kurso, o į visą kitą – dangų, debesėlius, žemę, jam nusispjauti. Taigi, jeigu aš bandau į pasaulį žiūrėti autopiloto akimis, tai ir bus būsena, kuri atsiranda po orgazmo – bukas funkcionavimas. Anksčiau tokio bukumo aš nesurišdavau su tuo, kad baiginėju, ir jis tikriausiai ne šimtu procentų sąlygojamas orgazmų, o greičiausiai dar ir visų šiurkščių niūrumų komplekso, bet pakanka tik pradėti praplėšti šį ratą nors vienoje vietoje, kitos kvailystės tampa irgi matomomis. Kai tik aš išmokau šalinti tai, kas man nepakenčiama (NE, pasitenkiną, koncepcijas), iš karto pastebėjau, kad orgazmai visas mano pastangas sumažina iki nulio.

Prie fizinių pasekmių aš priskiriu kūniškus pojūčius. Pas mane būna tokie (ne visada ir ne visi): mieguistumas, sunki būklė po miego, skausmingas polinkis nejudėti (pasivolioti lovoje iki pietų), sausas, karštas skausmas sąnariuose, galvos skausmas, ligų paūmėjimas, noras persivalgyti, pastovus nuovargis. Apskritai viską galima aprašyti taip – kūnas labai serga.

Anksčiau (prieš tris metus) šitos fizinės pasekmės buvo ne taip ryškiai išreikštos tikriausiai, todėl, kad mano fizinis kūnas buvo geresnėje būklėje. Bet paskui įvyko įvykiai, kurie ilgam (beveik metams) sukėlė depresiją ir tai atsiliepė mano kūnui, jis pradėjo labai dažnai patirti skausmingus pojūčius, todėl tikriausiai ne visų fizinis kūnas taip matomai reaguoja į orgazmus.

Visos aukščiau aprašytos būsenos įvyksta ne iš karto po orgazmo, o apsireiškia kelių dienų bėgyje. Pavyzdinį scenarijų to, kaip tai vyksta mano atveju, aš pateiksiu žemiau.

Iš karto po orgazmo kūne yra sausas karštis, kuris vėliau, tarsi truputį nurimęs, lieka sąnariuose, padaro juos skausmingais, kaip esant temperatūrai. Po to aš gailiu pastebėti, kad mano suvokimas truputį pasikeitė. Aš pastebiu savo kūne smulkius garsus, šešėlius, spalvas, atspalvius, neįprastus srautus – viskas atrodo taip, kaip esant artumo išgyvenimui, džiaugsmingų norų aktyvumui. Tokie „suliepsnojimai“ trumpalaikiai (pas mane maksimumas iki pirmo užmigimo) ir juose nėra to, ką man labiausiai patinka patirti – džiaugsmo, siekimo, ryžtingumo, prisipildymo, gyvybingumo, jie panašūs į narkotiko veiksmus – klampūs ir tempiantys, o aš, išgyvendamas juos, tampu panašus į augalą. Taip pat orgazmą galima palyginti su trumpuoju sujungimu.

Toliau situacija vystosi taip. Aš galiu iš karto atšalti merginai, jos prisilietimai taps man abejingais ir gali netgi sukelti sudirginimą, kurį labai sunku pašalinti, nes jis atsiranda kas sekundę, o dėmesys yra išsiblaškęs. Bet gali būti ir taip, kad neįvyks greitas atšalimas, mes ir toliau rodom vienas kitam dėmesį, bet šitame dėmesyje jau dingsta kažkas man patrauklaus – gyvybingumas, prisipildymo išgyvenimas. Vietoj šių išgyvenimų ateina pilkas, pasenęs pasitenkinimas. Aš galiu ir toliau voliotis lovoje, glamonėtis, norisi šilumos, jaukumo ir sotumo. Šita pasitenkinimo poreikio būsena ir toliau tęsiasi. Beveik visada po orgazmo atsiranda noras apsivalgyti skaniu maistu, o skanus maistas – beveik visada kaloringas, apsunkinantis maistas, kuris iki paskutiniųjų užmuša gyvų suvokimų likučius. Taip pat man gali užsinorėti įspūdžių, pramogų. Viskas tai baigiasi įkritimu į sunkų miegą, iš kurio paskui sunku išbristi.

Prabudus sunku atsikelti ir pradėti kažką daryti. Tuo metu pradeda reikštis tos fizinės pasekmės, kurias aš aprašiau auščiau. Plius reikia eiti į darbą. Dienos bėgyje polinkis NE padidintas, todėl, įvyksta psichologinės pasekmės, kurias aš jau irgi aprašiau. Antrą ar trečia dieną gali prasidėti „žmogiškumo sindromas“ – man staigiai pradeda atrodyti patrauklu tai, ką vertina paprasti žmonės – karjera, pinigai, gražūs daiktai, gražios išvaizdos moterys, mašinos, pramogos ir t.t. Aš tarytum įeinu į kažkokios erdvės vidų, kur viskas tai yra svarbu, ir ta erdvė netikėtai pradeda rezonuoti su kažkuo viduje manęs. Jeigu su šia būsena nieko nedaryčiau, sindromas galėtų tęstis iki savaitės, o anksčiau tokiose būsenose aš rasdavausi daug daugiau laiko, nes nekovojau su jomis. Šių norų realizacijoje yra tai, kas man patinka – jų realizacijos patirtis, pasekmių patirtis. Aš matau, kad greitai prarandu interesą tam, ko siekiau.    

Antrą, trečią dieną erotiniai išgyvenimai gali dingti, o gali atsiradinėti, bet tik paviršutiniškai. Apie tai aš detaliau papasakosiu žemiau, o dabar pasakysiu tik tai, kad aš skiriu tam tikrą gradaciją, erotinių išgyvenimų spektrą. Šis spektras plečiasi nuo šiurkštaus, aistringo noro dulkintis ir gauti malonumą iki erotiško meilės, artumo išgyvenimo, ko išreiškimu gali būti seksas, kurį man patinka vadinti „užslėptas“. Pirmu atveju baigti – dėsningiausias įvykis, antru atveju – orgazmas nepriimtinas, kaip kažkas svetimo. Tokiu būdu aš pastebėjau, kad orgazmas traukia už savęs šiuos paprastus, seksualinius pojūčius. Kitą kartą seksas tampa dar labiau šiurkštus ir mechaniškas, be jokių išgyvenimų. Tokiu atveju man labai sunku yra nebaigti vėl, nes susijaudinimas gali pasislėpti, o paskui netikėtai per kelias sekundes pasiekti piką. Taip pat atsiranda mintys apie tai, kaip gerai būtų baigti ir kitos atitraukiančios nesąmonės. Jeigu pavyksta susilaikyti nuo orgazmo, tai būsena tampa dar labiau nemaloni.  

Bet jeigu ketinimas yra geležinis, sutelktas dėmesys, šviežia atmintis ir NšS siekimas yra ryškus, gali įvykti stebuklas. Po kelių kritinių ryžtingų priartėjimų prie orgazmo, upė tarytum nusiramina, ji daugiau nebando pramušti sienos, pradeda atsiradinėti nauji įdomūs suvokimai. Padariau išvadą, kad tokiais momentais noriu atsitraukti, nes ši nauja būsena dar nepatvari, klaidinga, o dėmesys dar nėra taip gerai sutelktas, kad galėtų stebėti procesą tokį ilgą laiką – yra didelis pavojus atsipalaiduoti ir nepastebėti artėjančio orgazmo.

Po to, kai šitas pikas įveiktas, kitą kartą sustoti ties orgazmo ribos bus daug lengviau. Taip įveikinėjama krizė, bet iki išsigydimo dar toli. Mano patirtis parodo, kad jeigu po orgazmo, bijodamas vėl baigti arba dėl kitos priežasties, neužsiėminėčiau seksu, nemalonūs pojūčiai ir emocinės būsenos užsitęsia, ir galų gale vis tiek reikės įveikinėti mechanišką norą baigti, bet vis tiek aš jau savaitę likęs numirėlio būsenoje. Bet jeigu pabandyčiau kuo galima anksčiau įveikti ribą, apie kurią aukščiau rašiau, tada visi veiksmai „sausumoje“, apie kuriuos papasakosiu vėliau, taps tvirtesni.

Apskritai po orgazmo galima eiti dvejais keliais. Galima susitaikyti ir supratus kas vyksta laukti, kada pirmoji griaunanti nemalonių būsenų banga atslūgs, o paskui imtis jos pasekmių šalinimo priemonių, bet laukimo metu visos šitos būsenos sustiprėja, tampa labiau įprastomis, džiaugsmingi norai neatsiradinėja, o svarbiausia – jeigu nesipriešinčiau užslenkantiems niūrumams, tai bet kokiu atveju jiems pasiduočiau, o vienas trakia kitą, ir galų gale pastebi, kad jau visą mėnesį nebuvo nieko, ką galima būtų pavadinti NšS atšvaiste.

Antras kelias – pastovus priešinimasis niūrumams. Jį galima organizuoti trijuose frontuose: psichologiniame, fiziniame, seksualiniame. Nepaisant to, kad NE šalinti pavyksta labai sunku, aš vis tiek noriu iš visų jėgų daryti bandymus. Labai veiksmingas yra desperatiškas artimiausios nušvitusios būsenos prisiminimas, svarstymai apie tai, kas vyksta, kokios yra priežastys ir galimos pasekmės, knygų apie praktikas ir praktikuojančių gyvenimą skaitymas – tai yra pastovus priešinimasis nuosmukiui ir šviesaus bei gyvo kultivavimas. Aš noriu nepasiduoti ir nepriklausomai nuo nieko daryti pastangas. Aš žiūriu į orgazmą, kaip į nepageidaujamą aplinkybę, nuo kurios aš nenoriu priklausyti. Aš noriu abejoti bet kokia priklausomybe ir tikrinti jos tvirtumą ir ar aš jos noriu, ko pasekmėje aš galiu rasti silpną šios priklausomybės grandį, arba blogiausiu atveju nusilpninti jos veiksmą. Būtent į tai, įveikinėdamas orgazmo pasekmės, aš noriu kreipti pastangas.

Su kūnišku suglebimu bei mechaniškais norais noriu tvarkytis griežtai – nenoriu pasiduoti bukumui. Man patinka užsiėminėti joga, daryti mankštą, pertrauktas miegas, badavimas arba maisto ribojimas. Aš noriu kurti džiaugsmingą norą riboti savo mechaniškus norus. Aš noriu kiekvieną pojūčių norą (pavalgyti, pamiegoti, pagulėti ir t.t.) ištirti – jis yra džiaugsmingas ar ne, ar jis lydimas nusivylimo nuotaikos, pilkumos, SG. Kadangi mano pojūčiai po orgazmo dažnai būna nemalonūs, suveikia įprotis nuo šitų nemalonių pojūčių taip pat patirti NE. Šį įprotį galima nutraukti, po ko NE ir nemalonių pojūčių šalinimą galima įgyvendinti atskirai, kas sustiprina praktikos efektą.

Jeigu visas aukščiau aprašytas priemones realizuočiau gyvenime, galų gale savaitės pabaigoje pas mane įprastai prasideda atsipeikėjimas. Pasirodo pirmi pilnatvės, šviesumos, tylaus džiaugsmo išgyvenimai. Kai gyvenu ilgą laiką nepasiduodamas mechaniškam norui baigti, suprantu, kad 15-20 savo gyvenimo metų pragyvenau šude. Kas bus po mėnesio ar dviejų aš galiu tik spėlioti. Iki susitikimo su Bodhiu aš užsiminėjau truputį kitokiomis praktikomis, tai tas būsenas, kurias aš pasiekdavau idealiose sąlygose (uždarytas būtas, beveik visos paros praktika, ribotas bendravimas) praeityje per dvi-tris savaites, dabar aš pasiekiu pirmomis dienomis po orgazmo, o antros savaitės pabaigoje NšS atsiranda pilnu pajėgumu ir netgi labiausiai nepageidautinomis man sąlygomis – Maskva, darbas, transportas ir t.t.

NE šalinimo efektyvumą orgazmo metu ir be jų galima palyginti su plaukiojimu per įsisiautėjusį vandenyną vienvietėje baidarėje, kur pastangos – tai irklas, kuris tinka tik tam, kad neapvirsčiau, ir kelione kareiviniu kreiseriu, vos, vos banguojančia jūrą, kurios kiekviena banga yra kontroliuojama.