Home

0063.

Vik: „Trys pilkumos lygiai“.

 

Dirbdamas su NE aš pastebėjau savyje tris „pilkumos“ laipsnius. Aprašysiu juos taip, kaip įžiūrėjau:

1. Pirmas lygis pasiekiamas greitai, porą savaičių po praktikos pradžios, bet jis visiškai niūrus, „tamsi pilkuma“. Pradedi šalinti stiprias NE ir pastebi, kad tu lyg tai jau visus nugalėjai. Savaitę pragyvenai be neapykantos ir pykčio. Atrodo visiškai neturi NE, bet vietoj žadėtų NšS kažkodėl yra tik spaudžianti pilkuma. Ir NE nėra, ir NšS irgi nėra. Tuo momentu aš pradėjau vėl skaityti knygą ir pastebėjau, kad praleidau skyrių apie koncepcijas. Tai yra, beveik jos neperskaičiau. Tamsios pilkumos esmė yra įprastas, todėl ir nepastebimas NF, maitinantis koncepcijų poveikiu. Tada aš iš karto radau krūvą darbo ir daugiau nenerimavau dėl to, kad neatsiranda NšS.

2. Antras lygis pasiekiamas ilgiau, kelis mėnesius. Po kažkokio darbo su šiurkščiomis koncepcijomis ir tęstinio darbo su NE vėl prasidėjo pilkumos juosta – „lygi pilkuma“. Kažkokios plynaukštės pojūtis, lygi, rami būsena, be emocinių suliepsnojimų, tylus, pilkas gyvenimas. Tu aiškiai matai, kad tavyje nėra NE. Tai yra, jos gali užgriūti ir tu tai supranti, bet kažkodėl neužgriūna. Arba jeigu būna, tai retai. Priežasčių nerimui nėra, šiurkščių niūrumų šaltiniai atstumti, gyvenimas lygiai prateka. Savaitė, antra. Atsiranda klausymas, o ką gi veikti? Gal jas specialiai sukelti?

Šis lygios pilkumos lygis taip pat vaizduoja anksčiau nepastebėtų NF visumą, mano atveju tai įvairios susirūpinimo rūšys. Tylus, plūktinis NF, kurį iš pradžių netgi sunku pastebėti, o paskui sunku pašalinti, sunkiau negu šiurkščius NE sūkuriavimus. Atsiranda nesuskaitoma susirūpinimų daugybė ir kai jie pasidaro matomais, nuo pilkos lygumos nieko nelieka, vėl prasideda įprasta kova su iš visų pusių užslenkančiomis NE.

3. Trečią lygį – svyruojantį nuo „šviesios pilkumos“ iki aiškumo – aš pasiekiau po maždaug devynių mėnesių. Pastebėjau jį tik kai po pakartotinai atsidariusios konferencijos Bodhis pradėjo vėl ir vėl kartoti, kad kiekvienas šalinimo aktas – tai ne tik NE patyrimo nutraukimas, bet ir tolesnis NšS kūrimas, pavyzdžiui tylaus džiaugsmo būsenos kūrimas. Nuostabu, aš klausiau apie tai minimumas pusę metų, visada maniau, kad taip ir darau, ir staigiai supratau, jog aš visiškai ne taip darau, o 80 procentų aš tik numušu NE intensyvumą, arba iš vis numalšinu, t.y. tokiu būdu aš sustiprinu NF. Tada svarbiausiu dalyku buvo nustoti jausti stiprias NE, o tam, kad atsekčiau kažką labiau subtilaus, nušlifuočiau iki blizgėjimo, tiesiog neužtekdavo jėgų.

O kai kiekvieno NE pašalinimo metu aš siekiau aiškaus atsilaisvinimo jausmo, džiaugsmo suliepsnojimo, pastebėjau nuostabų reiškinį. Šitie suliepsnojimai pradėjo tarytum susilieti, sudarydami naują būseną – nušvitusį foną. Pasirodė, kad jį galima „pasiekti“ ne tik sekundei, bet galima jame gyventi! Aš buvau apstulbintas tuo, kad šią būseną galima buvo sulaikyti nepertraukiamai tam tikro laiko bėgyje.

Čia pat buvo pastebėta nauja problema. Ši būsena pastoviai, su maniakišku atkaklumu padengiama man nematomų, tylių NE – susirūpinimų. Niekas nevyksta, nėra jokio triukšmo, jokių matomų NE, tiesiog netikėtai!, vietoj aiškumo, atslinko pilkuma. Tai pastebi tik tada, kai lygini esančią būseną su prisiminimu apie tylų džiaugsmą. Galvoji, kažkas čia ne taip... kažkoks mano džiaugsmas ne džiaugsmingas, ir iš tikrųjų... vėl NF. Ir be to reikalingas laikas ir pastangos, kad tiesiog suprastumei, jog tu iškritai iš nušvitusio fono būsenos. O paskui dar pastangos, kad pagautumei tave apnuodijusį suvokimą, pagautumei juo paliestas koncepcijas, vėl pasiektumei džiaugsmo suliepsnojimą nuo atsilaisvinimo, jeigu tai išvis pavyktų padaryti, o tik po žymių pastangų grįžti į pilkumos būseną. Kadangi NF patyrimo įprotis išdirbtas nepertraukiamai jį patiriant dešimtmečiais, jis dar ilgai užslenkinės, kol pagaliau nebus įdiegtas įprotis nepriekaištingai jį šalinti, o galų gale ir įprotis jį nepatirti, o patirti NšS.

Tokių NE atėjimą pastebėti nelengva. Apsinuodijimas įvyksta visiškai nepastebimai. Tu vis dar manai, kad esi nušvitusiame fone, o jau seniai tu esi ne jame. Šiurkščią NE galima pastebėti paskubomis, kartais galima pastebėti, kad įvyksta momentalus jos priėmimo arba nepriėmimo aktas, tiesiog pasirinkimas „imti – neimti“. Be to, kai įprotis patirti NE yra stiprus, dažniausiai suveikia „imti“, ir netgi spėji pagalvoti, kad vėl kažkodėl pats save nuodiji. O čia nieko nesimato. Kartais atrodo, kad viskas užminuota, žingsnis į kairė – mina, žingsnis į dešinę – prieštankinė mina... Kažkoks nepastebimas suvokimas, pamatei žmogų prabėgom, pasigirdo juokelis, išgirdai žodį ir tu tam jokios reikšmės nesuteiki, nes atrodo, kad NE visai nėra! Tyluma! Nėra į ką kreipti dėmesį, nėra jokių signalų, o būsena jau yra apnuodyta.

Supratęs, kad praradau aiškumo būseną, gaišau daug laiko, kad ją vėl rasčiau, o kas gi išties atsitiko. Rausiesi savyje, rausiesi, bet niekur nieko! Šlykščiai jautiesi, bet priežasties nesimato. Patampai už vienos koncepcijos, už kitos, bet vis ne tai. Kartais pusė dienos praeina pynės išpainiojimui. Ir svarbiausia, kad visada yra priežastis, visada yra paliesta koncepcija ir suvokimas, kuris ją palietė. Rasi ją, pašalinsi ir viskas nurims.

Tiesiog „iššokti“, patekti į NšS, prisiminti save NšS, neieškant negatyvaus fono priežasties – man kol kas nepavyksta, todėl aš skiriu daug dėmesio koncepcijų paieškai ir šalinimui. Padeda chaotiškų atsitraukimų sąrašo sudarymas – jų analizė dažnai sukelia NF priežastis.

Kaipgi įtvirtinti sėkmingą atsilaisvinimą nuo NE? Galima atsilaisvinti nuo susirūpinimo ir atkurti aiškumo būseną, o po dienos, dviejų, arba valandos, kitos, vėl pastebėti tą pačią koncepciją ir tuos pačius susirūpinimus. Vėl pašalinsi ir vėl jos atsiranda, nes įprotis jas patirti yra labai stiprus. Todėl viskas, kas man lieka, tai kartas po karto tęsti NE šalinimą ir siekti aiškumo koncepcijose, kol nebus sukurtas naujas įprotis – įprotis išgyventi aiškumą šiame procese ir nepatirti NE šioje situacijoje. Kai aš pasiekiu patvarų atsilaisvinimą nuo visos koncepcijų eilės, kai visoje situacijų eilėje aš sukuriu naują įprotį nepatirti NE, o patirti NšS, tai ir visas kitas darbų frontas esmingai pasistums nuo vietos.