Home

0065.

Bodhis: „TKP nėra „pagrįsta“ jokia teorija“.

 

Klausymas: „Kelias į nušvitusią sąmonę“ – tai praktikos aprašymas. Tikriausiai už šitos praktikos slepiasi tam tikra teorija – Jūsų asmeninis pasaulio suvokimas ir Jūsų gyvenimo prasmė. Ar ji Jums egzistuoja ir kokia jos esmė?

Atsakymas: Ne, mano praktika visiškai nėra pagrįsta jokia teorija. Tikriausiai tai yra labai įprasta savo praktikoje remtis kažkokia teorija, bet manęs šis požiūris netenkina, nes tokiu būdu aš iš karto prarandu dirvą po kojomis, kadangi turiu remtis ne savo norais ir kitais suvokimais, o koncepcijomis.

Pavyzdžiui, man sako: gyvenimo tikslas – prašvitimas, o prašvitimui reikia apvalyti čakras, o tam reikia atsisėsti lotoso pozicijoje ir 20 metų kvėpuoti pilvu.

Aš akimirksniu atsirandu keistoje situacijoje: kas yra „prašvitimas“ aš nežinau, juk reikia būti prašvitusiu, kad žinotumei, kas tai yra. Kas yra „čakros“ aš taip pat nežinau, o kas yra „atsisėsti ir kvėpuoti“ – žinau, reiškia man lieka tik patikėti kalbančio žodžiais ir pradėti sėdėti ir kvėpuoti. Ir štai aš atsisėdu ir pradedu kvėpuoti, tuo pačiu mano veiksmai sąlygojami koncepcijų, t.y. įtikinimų, kurių aš negaliu nei patvirtinti, nei paneigti. Jeigu aš nesuprantu tokio suvokimo kaip čakra ir prašvitimas, tai yra visiškai beprasmiška koncepcija.

Dabar aš imu iš lentynos kitą knygą, o ten parašyta, kad reikia vystyti bodhičitą, o tam reikia daryti gerus darbus. Dabar aš negaliu praleisti tai pro ausis, juk, jeigu aš pasekiau man simpatiško žmogaus patarimu, tai kodėl dabar aš atmesiu kito, taip pat man simpatiško žmogaus patarimą? Kas yra „bodhičita“ aš nežinau, kas yra „geri darbai“ – tai pat nežinau, ten trečias simpatiškas žmogus rašo, kad geras darbas – tai kai padedi mamai. Ir aš pradedu mamai padėti.

Ir iki to laiko, kol nesužlugs visos viltys – dešimt simpatiškų žmonių duoda šimtus įvairių patarimų, aš negaliu visų išpildyti, atsiranda nerimas, be to ir rezultatai, švelniai sakant, kažkokie neapibrėžti.

Ir ką toliau daryti? Bet to, man nelabai norisi sėdėti lotoso pozicijoje bei jausti NE, norisi užsiimti su mergina seksu, pavaikščioti po mišką, negaliu aš taip visą dieną sėdėti ir tik kvėpuoti, aš noriu gyventi, aš turiu daugybę norų!

Būtent todėl aš turiu visiškai kitokį požiūrį. Aš tiesiog noriu būti nuoširdus ir nedaryti įvaizdžio, kad suprantu tai, ko iš tikrųjų nesuprantu, ir aš nustojau naudoti žodžius, kurie man nesuprantami – „karma“, „geras darbas“, „tauškalius“, „velniai griebtų“. Pasekmėje aš tiesiog negaliu daugiau naudotis patarimais dėl „čakrų“ ir „karmų“. Ir ką lieka daryti? Ogi tai, ką noriu. Aš tiesiog darau tai, ką noriu ir turiu aiškumą, kad bet kokiomis sąlygomis nenoriu patirti NE, todėl aš iš pradžių jas pašalinsiu, o paskui vėl rasiu sau užsiėmimą, kuris bus įdomus ir padarys mano gyvenimą maloniu. Ir štai aš pradedu šalinti NE ir matau, kad gyvenimas pradeda keistis! Ir kuo toliau aš tęsiu savo „išankstinę“ apsivalymo nuo NE ir koncepcijų bei savo norų realizacijos praktiką, tuo labiau su nuostaba aš pastebiu, kad pradeda vykti pasikeitimai, kurie man patinka ir daugiau nėra reikalo tikėti kažkieno žodžiais, aš ir pats visada žinau, ką noriu, kas man įdomu.

O teorija? Aš darau tai, kas man patinka, gaunu įdomius rezultatus, po ko galiu pagalvoti apie šiuos rezultatus, pabandyti rasti dėsningumus, ir šių samprotavimų pasekmėje mano noras kartais keičiasi, koreguojasi, o kartais ir ne, bet, bet kokiu atveju aš darau būtent tai, ką noriu. Pavyzdžiui, aš galiu praanalizuoti savo pavyduliavimo šalinimo pastangų rezultatus ir nuspręsti, kad jeigu pavyduliavimo pašalinimas duoda tokį fantastišką laisvės jausmą, tai gal ir pašalinus nuobodulį aš gausiu naują laisvės laipsnį ir naują kokio nors suvokimo savybę? Ši prielaida įvyksta mano realios patirties pagrindu ir mano noras apsireiškia vienu balsu – anksčiau aš norėjau tik šalinti pavyduliavimą, o dabar įvyksta džiaugsmingas noras šalinti ir nuobodulį.

Taigi mano praktika niekuo „nepagrįsta“ – tai tiesiog džiaugsmingų norų ir norų realizuoti šiuos norus išgyvenimo procesas. Tuo pačiu tai ir noras samprotauti apie savo patirtį, pabandyti daryti kažkokias prielaidas, apibendrinimus, nes nuo samprotavimų aš taip pat jaučiu malonumą.