Home

0066.

Gervė: „Džiaugsmingų norų išlaisvinimas nuo NE spaudimo“.

 

Juk tai šaunu, kai yra daug džiaugsmingų norų ir aš, kaip stipriai pripustas kamuolys, šokinėju vietoje, o noriu judėti iš karto į visas puses. Man trukdo ne tai, kad yra daug norų, o tai, kad dėl šios priežasties atsiranda NE: susirūpinimas, nerimas, gailestis, kad nespėju visų realizuoti, ir jeigu laiku tam neužkirsčiau kelią, atsirastų dar ir SG, kaltės jausmas, impotencijos jausmas. Viskas tai pereina į NF, o jis priploja visus norus. Man nepatinka gyventi su NF, aš jį šalinu, ir tuo momentu man darosi gerai (dingsta SG ir pasimetimas, kuriuos aš pripratau jausti, kai nėra aiškios užduoties), aš vėl turiu aiškią užduotį, vėl atsiranda nušvitęs fonas, išlenda džiaugsmingi norai, bet aš spėju realizuoti tik mažą dalelę to, ką noriu, ir vėlgi nuriedu į NE.

Yra aiškus supratimas – būtent NE trukdo realizuoti norus. Jos kaip svarsčiai prie kojų. Visų pirma jos neleidžia pilnai atsiduoti norui, kuris dabar jaučiamas kaip patraukliausias ir išeina taip, kad aš visiškai nerealizuoju noro, o tik gaištu laiką – vietoj to, kad daryčiau kažką, kas man patinka, aš jaučiu NE – kokia nesąmonė! Antra, jos stipriai stabdo NšS atsiradimą, pavyzdžiui aiškumą. Rašant praktikos ataskaitą, tam, kad išnagrinėčiau kažkokią situaciją, man reikia sugaišti valandą arba dvi, ir štai aš jau trečią dieną rašau praeito penktadienio ataskaitą, nes pastoviai išplaukia visokiausi niuansai, kurie man įdomūs bei atsiranda mintys, kad tokiu būdu aš išvis niekada nieko nespėsiu, ko pasekmėje atsiranda NE, kurios dar labiau viską stabdo. Kai aš šalinu NE, matau, kad man patinka tai, ką aš darau, ir aiškumas dažniau atsiranda, ir atsiranda kitos mintys, pavyzdžiui, kad tam, kad parašyčiau vienos dienos ataskaitą, man tik dabar reikia trijų dienų, o paskui bus geriau. Gal, kai aš pasitreniruosiu nagrinėti tokius dalykus, išmoksiu daryti tai daug greičiau, ir nuo tokių minčių atsiranda džiaugsmas, nujauta. Be to, pašalinus NE atsiranda mintis, lydima džiaugsmo, kad nėra jokios tokios taisyklės, pagal kurią aš turiu rašyti savo praktikos ataskaitą už kiekvieną dieną – aš rašau ataskaitas, todėl, kad noriu tai daryti, nes tuo momentu atsiranda visa eilė suvokimų, kurie man patinka – aš fiksuoju savo niūrumus, nagrinėju juos, išgyvenu juos iš naujo ir šalinu, aš fiksuoju savo NšS, aprašinėju juos, išgyvenu iš naujo ir t.t., ir būtent dabar aš turiu džiaugsmingą norą trečią dieną rašyti tos pačios dienos ataskaitą, ir kadangi šis noras yra džiaugsmingas, kadangi šio noro realizacijos rezultatai man patinka, aš ir darau tai.

Iš NšS atsiranda įvairios idėjos, kaip ir ką galima padaryti greičiau, ir gimsta džiaugsmingi norai – kaip ir ką galima dar padaryti iš praktikos, ir aš pradedu juos realizuoti ir matau, kad iš tikrųjų pradedu spėti ten, kur visiškai nesitikėjau, kad spėsiu, o kur nespėju, tai nuostabiu būdu tai neįtakoja gyvenimo pilnumo, džiaugsmo ir intensyvumo. Pagrindinis atradimas – kai nėra NE, gyvenimas labai pripildytas ir intensyvus, net jeigu iš dešimties norų aš spėju realizuoti du-tris.

Kai pasirinkimas yra daromas remiantis NšS išgyvenimais, vienas džiaugsmingas noras persveria kitą, ir to dėka pradeda realizuotis tas, kuris persveria kitus, o ne tas, kuris bus išrinktas spaudžiamas taisyklių, koncepcijų ir NE. Tokia esminga vieno džiaugsmingo noro persvara vėl sukelia NšS atsiradimą. Šiuo momentu, pavyzdžiui, aš bėgu per mišką, o ne rašau ataskaitą ir atsiranda mintis, jog šis veiksmas nutolina mane nuo snukių, o aš labai noriu su jais bendrauti, pasakoti jiems apie savo atradimus, gauti jų patarimus, aptarinėti neaiškius man dalykus, ieškoti niūrumus, ir tam aš rašau ataskaitą, bet noras pabėgti į mišką buvo labai stiprus, įvyko stiprus susižavėjimas nuo minties, kad tuoj pamatysiu mišką ir upę, ir todėl aš dabar bėgu ir išgyvenu tokį artumą ir simpatiją snukiams! Realizuodama šį džiaugsmingą norą, aš visiškai nenutolau nuo snukių, o netgi atvirkščiai, įvyko ryški simpatija, nujauta, atvirumas snukiams, noras perėminėti NšS, noras užsiėminėti praktika.

Atvirumas upei ir dangui, besąlyginė simpatija, pilnas atsidavimas. Aš netgi šiuo momentu nežiūriu į dangų ir upę, aš visa susikaupusi ties šių išgyvenimų kūrimu, bet jaučiu, kaip ši vieta prisipildo dangumi ir upe. Atvirumo, plačių, galingų judesių prisipildymo, beribės erdvės, tolumos išgyvenimas. Ryškus noras susilieti su šiuo judesiu, pilnai pasiduoti NšS. Kai žiūriu į upę, atsiranda noras paglostyti, paliesti jos paviršių – tokį blizgų, švelnų, slystantį. Jis toks skirtingas, aš matau jame daugybę savybių, kai kurios primeną vandenyną, kitos upelį, dar kitas aš mačiau tik upėse. Paslapties, pasižavėjimo išgyvenimas, noras tyrinėti, keliauti į NšS. Mintis: „kada nors aš užsiėminėsiu tik tuo“. Noras užsiėminėti praktika, noras šalinti NE.