Home

0072.

Bodhis: „Dėkingumo demaskavimas“.

 

Aš pabandžiau jausti (už bet ką) ir nejausti dėkingumo, palyginau šias dvi būsenas ir mano pasirinkimas buvo vienareikšmis – nejausti, o toliau (jeigu įdomu) galima samprotauti – kaip tai galima paaiškinti.

Kai žmogus kažkam dėkoja, jis žino, kad „kažkas kažką jam padarė“, būtent jam , o ne sau. Kai aš kažkam rašau laišką, glamonėju merginos kojas, rašau savo knygą arba kažkam kažką aiškinu, kad suprastų, aš darau tai tik todėl, kad nuo šitų dalykų patyriu džiaugsmą ir todėl dėkoti man – reiškia klysti, galvojant, kad tai darau prieštaraudamas savo džiaugsmingiems norams. Pas žmones tai įvyksta taip – užleidai vietą – tau padėkojo, bet tu ir pats norėjai sėdėti, tik suveikė koncepcija – senukams „reikia“ užleisti vietą – atsistojai, tai yra, padarei kažką prieštaraudamas savo džiaugsmingiems norams jausti malonumą, tuo pačiu patirdamas nepatogumų, sunkumą, nuovargį, bet kartu ir pasitenkinimą dėl to, kad laikaisi taisyklių, kad tavimi didžiuojasi, t.y. patyrei PE, veidrodyje atitinkančias NE. 

Jeigu aš iškviesiu prostitutę ir ją padulkinsiu – ar tai užsitarnaus dėkingumo? Ne, kadangi aš dariau tai, ką norėjau, kas teikė man malonumą. Todėl aš tvirtinu, kad kai tu kažkam dėkoji, tai pirmiausiai galvoji, kad pas žmogų norai yra sąlygojami koncepcijų arba tavo pozityvaus santykio jam, laimi džiaugsmingi norai, nesąlygojami koncepcijų. Antra, tu neabejotinai jauti kaltės jausmą dėl to, kad jis taip dėl tavęs stengėsi, pasitenkinimą nuo to, kad tai tokia žymi asmenybė, kad dėl tavęs kažkas kažką daro.

Aš manau, kad jeigu kažkas kažką dėl manęs daro – jis stengiasi ne dėl manęs, o dėl savęs, nes nuo to, kad kažką daro – jaučia malonumą. O jeigu jis nejaučia malonumo ir tas žmogus yra man simpatiškas, aš patarsiu jam to nedaryti, ir kitu atveju, jeigu aš esu jam abejingas, aš nieko nepatarinėsiu.

Žmonės dėkodami, taip pat tikisi, kad sukels sau tavo pozityvų santykį, arba tikisi atsakomųjų žingsnių, bet tai yra grynai turginis požiūris.

Reiškia, kai tu dėkoji kažkam už kažką, tu tuo metu:

1)                     tvirtini, kad jis vadovaujasi niūriais norais, kurie laimėjo prieš džiaugsmingus norus

2)                     tvirtini, kad tu jam esi abejingas (kitu atveju tu patartumei jam to nedaryti, o nagrinėti koncepcijas)

3)                     jauti kaltės jausmą

4)                     dėl to, kad tu esi toks „geras“, jauti PE, t.y. giliau įpresuoji save į atitinkamas koncepcijas

5)                     tikiesi, kad jis bus tau skolingas.