Home

0074.

Neti: „SavS ir SG tarpusavio ryšis“.

 

Matau, kad savisvarbos jausmas (SavS) – tai tam tikrų idealizuotų įsivaizdavimų apie save rinkinys + noras, kad šį įvaizdį ir savybes matytų bei pripažintų kiti žmonės. Noriu būti reikšmingu, laukiamu, noriu, kad visi mane matytų geresnį, negu esu, kad į mane kreiptų dėmesį, noriu manipuliuoti žmonėmis. Šių norų realizacija teikia pasitenkinimą. Ir atvirkščiai, jeigu šie norai nesirealizuoja, jeigu man nepavyksta sukurti „reikalingo įvaizdžio“ – tai atsiranda visas NE kompleksas, kuris vadinasi gailestis sau (SG). Taip pat yra mintis, kad SavS ir SG glaudžiai susiję. Yra stiprus noras nesijausti „niekingu“, NE, susijusių su gailesčiu sau, baimė, ir todėl atsiranda noras bet kokia kaina įrodyti sau ir kitiems, kad aš nesu toks, kad aš esu stiprus, drąsus ir panašiai.  

Anksčiau laisvo savo norų reiškimo klausymas sukeldavo manyje tam tikrą sumišimą, mintis, kad tai yra kelias link chaoso ir pokalbiuose apie tiesiojo kelio praktiką aš nieko negalėjau nukreipti prieš įrodymus, kad jeigu visi pradės daryti tai, ko jiems norisi, bus neįmanoma gyventi. SavS ir SG tyrimas išaiškino šį klausymą, nes aš supratau, kad yra įvairūs norai.

Aš pastebėjau, kad didelę mechaniškų norų dalį sukelia SavS. Šie norai detaliai maskuoja SavS.

Matau keturis tokio noro atsiradimo ir realizacijos etapus:

1.   Noras „įsitvirtinti“ yra beveik visada ir aš nuolatos ieškau situacijos, kurią galima būtų panaudoti šiam tikslui.

2.   Pasitenkinimo nujauta. Noro, padaryti kažką konkretaus savo „reitingo“ pakilimui (pavyzdžiui, juokauti kompanijoje), atsiradimas yra lydimas „triumfo“ scenų arba to, ką sukels šio noro realizaciją, įsivaizdavimo mintyse. Šią nujautą taip pat gali lydėti garsusis vidinis dialogas, kuris permala mintis, kaip viskas bus gerai. Tokio noro realizacijos ir to, ką tai sukels, nujauta sukelia pasitenkinimą.

3.   Pradėjus norų realizavimą, aš ir toliau įsivaizduoju – kaip mane įvertins, arba stebiu, kaip jau vertina. Įprastai tai lydi įtampa arba stiprus nerimas.

4.   Po to, kai noras realizavosi, aš stebiu kokį poveikį tai padarė aplinkiniam pasauliui. Jeigu tas veiksmas atitinka mano įsivaizdavimą – aš patiriu pasitenkinimą, jeigu ne – nepasitenkinimą.

 

Taip pat galima išskirti šiurkštesnį SavS maskavimą. Kartais aš galiu tyčiomis rodydamas realizuoti savo norus, ypač tuos, kurie prieštarauja kitų žmonių norams. Toks atkaklumas teikia man malonumą ir sukuria asmeninės jėgos ir reikšmingumo pojūtį.

Taip pat gali atsitikti taip, kad norą nesukuria SavS, o jis atsiranda savaime, bet paskui apauga visais niūrių norų požymiais.

Aš turiu stiprų norą šalinti SavS ir SG, todėl aš kruopščiai skanuodamas kiekvieną savo norą, ieškau juose SavS ir SavS ir netgi paprasta konstatacija, kad noras turi tokį pagrindą, dažnai sukelia šio noro dingimą arba jį pašalinti pasidaro lengviau, negu tada, kai nematai jo niūraus pagrindo.

Niūrus SavS-SG noras ir neniūrus noras – didžiulis skirtumas. Neniūraus noro realizacija sukelia džiaugsmą, jame nėra tuštybės, nėra įtampos – tik gyvenimo pulso pojūtis.