Home

0086.

Skvo: „Kliūtys, pasitaikančios darbe su koncepcijomis“.

 

Šiame straipsnyje aš apžvelgsiu kliūtis, kurios pasitaiko darbe su koncepcijomis, bet ne tas, kurios priskiriamos prie nuoseklių samprotavimų, koncepcijų nagrinėjimo pastangų, o tas, kurios įvyksta šio darbo metu.

Kaip pavyzdį paimsiu koncepciją: „Interneto vartotojai nekreipia dėmesio į tinklo reklamą“.

1.                      Bodhis paprašė, kad pagrįsčiau šį teiginį, iš karto atsirado nepasitenkinimas – kam nagrinėti tai, kas ir taip yra akivaizdu?

2.                      Nepasitenkinimo numalšinimas – aš neturiu parodyti Bodhiui, kad atsirado NE. Nepasitenkinimas lieka kaip NF.

3.                      Baimė, kad jis pamatys šį NF, stengiuosi išspausti šypseną veide ir padaryti ramią intonaciją.

4.                      Noras paprieštarauti, noras apginti savo poziciją, priversti Bodhį pripažinti mano tiesą. Vietoj to, kad sustočiau ir pagalvočiau – aš kažkodėl išties esu įsitikinusi tuo, aš pradedu ieškoti visus galimus pavyzdžius, kurie galėtų patvirtinti mano teigimą.

5.                      Stebėjimas – kai aš pateikiu pavyzdžius, kurie turėtų padėti priversti Bodhį pripažinti, kad aš esu teisi, atsiranda bukumo ir klampumo pojūtis – tarytum kramtyčiau beskonę ir tąsią košę.

6.                      Bodhis abejoja dėl visų mano pateiktų pavyzdžių ir sako, kad visa tai negali būti mano teigimo įrodymu, nes aš neištyriau jokios statistikos ir nepadariau jokių tyrimų šioje srityje.

7.                      Nusivylimo, SG ir susvetimėjimo Bodhiui priepuolis.

8.                      Mintys – „man tiesiog trūksta argumentacijos“, „jis daro man psichinį spaudimą ir todėl aš negaliu blaiviai mąstyti“, „jo intelektas neabejotinai aukštesnis negu mano ir čia yra visa problema“, „jis tiesiog ieško priežasties, kad eilinį kartą parodytų man, kokia buka esu“ – visą tą laiką aš ir toliau esu įsitikinusi, jog mano teiginys neabejotinai yra teisingas. Aš jaučiuosi kaip motina su kūdikiu (koncepcija) glėbyje, kurią beširdis Bodhis išvaro į gatvę. 

9.                      Pirmesniame etape viskas galėtų baigtis, aš įgrimzčiau į nepasitenkinimą Bodhiui, į SG ir visišką įsitikinimą tuo, kad man tiesiog neužteko intelekto, kad aš tapau jo nešvarių intelektualinių manipuliacijų auka. Bet Bodhis reikalauja iš manęs atsakymo – arba aš argumentuoju savo teiginį, arba atsisakau jo.

10.                 Aš jaučiu beveik fizinį skausmą nuo supratimo, kad vargu galėsiu įrodyti savo tvirtinimą, bet jo atsisakyti aš taip pat negaliu – juk jis teisingas. Vėl atsiranda NP Bodhiui, nes jis suteikia man skausmą.

11.                 Jis tiesiog verčia mane daryti pastangas ir suabejoti šuo teiginiu. Ne atsisakyti jo, o suabejoti, išnagrinėti ir pagrįsti jį.

12.                 Tuo momentu, kai aš priimu sprendimą jį išnagrinėti, atsiranda stiprus noras to nedaryti. Tai jaučiama kaip stiprus pasipriešinimas, kurio įveikimas jaučiamas beveik kaip fizinis skausmas.

13.                 Mintys: „paskui panagrinėsiu“, „nuobodi tema“, „kam galvoti apie tokią nesąmonę?“, „šis teiginys neturi jokios reikšmės mano praktikai“, „kam aš užviriau šią košę, reikėjo tylėti“, „galima buvo iš karto pripažinti savo neteisėtumą, kad jis nesikabinėtų prie manęs“.

14.                 Nuolatiniai nusivylimo, nepasitenkinimo ir fizinio skausmo dėl supratimo, kad reikės vis dėlto atlikti šį darbą, priepuoliai.

15.                 Kai nusprendžiu tam tikram laikui atsisakyti įsitikinimo dėl mano teiginio teisingumo tam, kad galėčiau išnagrinėti jį iš neutralios pozicijos, atsiranda tikras stuporas – aš negaliu galvoti, atsiranda chaotiškos, neturinčios ryšio su tema bei nesusijusios tarpusavyje mintys – tikra nesąmonė. Aš suprantu, kad negaliu susikoncentruoti.

16.                 Tam, kad pradėčiau rišliai galvoti pasirinkta tema, aš turiu daryti rimtas pastangas. Kiekvieną mintį tenka tvardyti kaip pasiutusį arklį. Rišlaus mąstymo procesas pasidaro labai lėtas – tarytum visos mintys labai daug sveria ir nebėgioja blaiviai po mišką, o eina drumzlino vandens gelmėje.

17.                 Visas mąstymo šia tema procesas lydimas buko, fizinio skausmo, tarytum skverbiesi pro kliūtis ir nuolatos skauda.

18.                 Kai atsiranda supratimas, kad mano teigimas – tikra koncepcija ir aš neturiu jokių pagrindų taip galvoti, kol pati nepadarysiu tyrimo arba neišnagrinėsiu kelių pašalinių tyrimų, atsiranda tikras siaubas. Aš staigiai suprantu, kad dabar man reikia atsisakyti savo įsitikinimo.

19.                 Žemė dingsta iš po kojų. Man atrodo, kad aš žiūriu į kažkokią bedugnę, kur niekas nėra žinoma. Įspūdis, kad įsitikinimas tuo, jog reklama internete niekam neįdomi, buvo mano pagrindinė gyvenimo atrama ir kaip be jos gyventi toliau – nesuprantama J 

20.                 SG, baimė, nerimas, nesaugumo, pažeidžiamumo jausmas.

21.                 Atsiranda noras išstumti iš sąmonės tai, kas buvo ką tik atrasta ir toliau gyventi su savo įsitikinimu.

22.                 Su mintimi apie grįžimą į žinomą ir suprantamą, atsiranda aiškus mirtino bukumo pojūtis. Darau pastangą ir atsisakau.

23.                 Jaučiuosi pavargusi, kaip po sunkaus fizinio darbo.

24.                 Atsiranda įsisąmoninimai, rezonuojantys su mintimis – „bukiausiose ir atrodo, „nieko nereiškiančiose“ koncepcijose, gali slėptis rimti niūrumai“, „praktikoje nėra reikšmingo ir nereikšmingo, apibrėžto pagal buitines niūrumo reikšmingumo skales – susirūpinimas dėl duonos trupinio nemažiau reikšmingas negu susirūpinimas dėl milijono dolerių, nes ir tas ir kitas užkerta kelią NšS“, „tokių smulkių buitinių koncepcijų tinklas sudaro vieną iš rimtų niūraus gyvenimo atramų ir užtenka tik vieną iš jų paliesti, ir visame pasaulio vaizde gali įvykti rimti pasikeitimai“ ir t.t. (palieku tai savarankiškiems tyrimams).

Siekimas, džiaugsmas, pasižavėjimas, beribis dėkingumas Bodhiui.