Home

0089.

Skvo: „Niūrumai, atsirandantys bendrai su kažkuo nagrinėjant koncepcijas“.

 

1.                      Atsiranda noras komentuoti visas mano pašnekovo frazes, net jeigu kai kurios iš jų neturi tiesioginio santykio su nagrinėjama tema, dėl ko pokalbis nukrypsta į kitas temas. Priežastys:

a)                      Įspūdžių noras –kadangi yra pasitenkinimas nuo paties aptarinėjimo, nuo paties bendravimo proceso, man nesvarbu ką aptarinėti. Aš patyriu specifinį emocinį susijaudinimą ir tuo momentu, kai atsiranda noras nurodyti bet kokį prieštaravimą, aš nenoriu atsisakyti nuo jo realizacijos. Anksčiau toks susijaudinimas įvykdavo, kai rankose turėjau kryžiažodį arba kai žiūrėjau televizijos laidą, kurioje reikėjo ką nors atspėti. Man patinka įspūdžiai nuo to, kad galima padaryti nežymias pastangas ir gauti rezultatą, gerai save įvertinti ir būti kitų įvertinta. Jeigu aš nerealizuoju to noro, iš karto atsiranda „praradimo jausmas“, t.y. NE kompleksas – nusivylimas, nuobodulys ir t.t.

b)                     SG – aš negaliu praeiti pro akivaizdžią savo pašnekovo kvailystę ir jos jam nenurodyti. Aš noriu atrodyti protinga, noriu parodyti savo pašnekovui, kad viską matau, kad pro mano super-intelektą nepraskris nepastebėta netgi musė.

 

2.                      Pamirštu apie savo užduotį, dėl kurios išsprendimo buvo pradėta diskusija ir pradedu bandyti išspręsti kitas užduotis. Priežastys:

a)                      Noras prašviesti – noriu, kad mano pašnekovas mane suprastų, kad bet kokiu klausymu pritartų mano nuomonei. Kai matau, kad kažkas mano dėka pradeda kažką suprasti - tai pat gaunu įspūdžius.

b)                      Savęs nuvertinimo jausmas – jeigu žmogus manęs nesupranta ir nurodinėja man mano kvailystę, atsiranda savęs nuvertinimo jausmas ir SG, kurių aš nenoriu šalinti pastangomis. Noriu įrodyti pašnekovui, kad jis yra kvailesnis, net jeigu matau, jog jis nesako kvailysčių.

c)                      Piktdžiuga – man patinka nurodyti žmogui jo kvailumą ir bet kokia kaina noriu pasiekti pritarimo, kad jis yra kvailesnis. Man patinka būti protingesnė negu kiti.

 

3.                      Net jeigu yra aiškumas, kad darau kažką ne taip, negaliu sustoti. Yra noras padėti tašką, be to, šį tašką turiu padėti aš, o ne mano pašnekovas.

a)                      Įspūdžių noras – nepaisant apsinuodijimo (t.y. NE komplekso atsiradimo) nuo to, kad darau ne tai, ką noriu, aš toliau gaunu įspūdžius ir nenoriu jų atsisakyti.

b)                     Aš noriu aiškumo – aš protinga, jis kvailas. Man nepatinka neaiškumas, nuo ko atsiranda diskomforto jausmas.

 

Noriu laikytis taisyklių:

1.                      Gavus pašnekovo atsakymą, atsakyti tik į vieną ar du tvirtinimus.

2.                      Prisiminti apie pradinę užduotį, kurios išsprendimo tikslu buvo pradėta diskusija ir tikrinti ar pokalbis atitinka užduoties temą.

3.                      Atsiradęs noras kažką paaiškinti, ištirti, daugeliu atvejų turi būti džiaugsmingas, nušvitęs noras.

Nutraukti pokalbį, kai užduotis išspęsta. Jeigu pokalbio proceso metu atsiranda noras pradėti naują pokalbį, padaryti tai būtent atskiru pokalbiu ir griežtai apibrėžti naują temą.