Home

0095.

Bodhis: „Formalios NšS kūrimo praktikos“.

 

Kažkada tu tikriausiai buvai patyręs būsenas, kurias galėtum apibūdinti kaip gilios, skvarbios, nuostabios. Ir dabar laikas nuo laiko tarp tavo suvokimų yra noras patirti šiuos nušvitusias suvokimus (NšS) dažniau ir stipriau.

Rekomenduoju elgtis tokiu būdu: padaryti situacijų, kuriose tu patyrei NšS, aprašymų sąrašą. Aprašinėdamas situacijas nepraleisk ne vienos smulkmenos – užrašinėk kuo detaliau viską, kas su tavimi įvykdavo NšS patyrimo momentu. Jeigu jau kaupti turtą, tai šis turtas – viskas, kas vertingiausia J - tavo istorijos apie tai, kaip tu išgyvendavai šviesiausius tavo gyvenimo momentus.

Ateityje, dėka šių užrašų, tu galėsi grįžti prie šių prisiminimų ir tarsi „įšokti“ į NšS, tai yra prisiminti save šioje būsenoje. Žiūrėti į tai reikia rimtai ir nuosekliai. Tai yra, ne tiesiog pabandyti ir pasakyti „nieko neišeina“, o grįžti prie savo NE, padaryti iš visko tai, ką aš vadinu formalia praktika. Pavyzdžiui, skiri 10 minučių ir per kelias sekundes bandai prisiminti save šioje būsenoje, o po kiekvienos pastangos rašai sau įvertinimą skalėje nuo 0 iki10 balų NšS intensyvumo.

Išeis toks sąrašas:

1-0

2-0

3-1

4-0

ir taip toliau. Ir jeigu po 50-to bandymo tu save įvertinsi ne nuliu, o sakykime, 3, tai jau bus didelis pasiekimas! Juk tai reiškia, kad praktika veikia, kad galima sulaužyti NšS nepatyrimo įprotį, o sukurti NšS patyrimo įprotį. Iš pradžių skaičiai, aukštesni negu nulis, atsiradinės tik periodiškai, paskui vis dažniau.

Štai tai aš ir vadinu NšS kūrimu.

Jeigu užsiėminėtum praktika, galų gale galėtum pasiekti nepertraukiamų NšS – jie bus įvairiausi, jie augs, platės ir gilės, ir gyvenimas pasikeis taip, kad žodžiais to neišreikši. 

Bet bandyti kurti NšS, ignoruojant NE šalinimą – mano požiūriu, tuščias laiko gaišimas. Bet kokiu atveju aš nežinau jokio, tokio pobūdžio sėkmingos pabaigos, pavyzdžio. Jeigu žmogus sako „nenoriu šalinti NE, geriau iš karto kursiu NšS“, reiškia, kad jis iš tikrųjų nenoriu šalinti NE ir tokiu būdu pats save apgaudinėja, todėl, kad NE šalinimo praktika taip pat džiaugsminga ir nuostabi, kaip ir NšS kūrimo praktika.

Viena iš pradedančiųjų praktikuojančių po pirmos, šimto bandymo NšS kūrimo, serijos gavo rezultatą, kuriame buvo beveik visi nuliai ir tik keliose atkarpose – skaičiai nuo 1-2. Po ko ji parašė: „čia atsirado mintis, kad galima ne tik koncentruotis ties noru patirti NšS, o ties bandymais sukelti NšS, prisimenant save NšS, ką aš ir pradėjau daryti“. Kitoje šimtų bandymų serijoje, skaičių, aukštesnių negu nulis procentas pasiekė 40, bet to, tarp jų buvo ir trejetai, ir ketvertai.

Pateiksiu savo komentarą į juos pranešimą:

Žinoma, aš juk apie tai ir rašiau. Aš ir sakau, kad tu gali naudotis savo situacijų, kuriose tu jautei tam tikrą NšS, aprašymais, kad galėtumei prisiminti save šioje būsenoje, tarsi „įšokti“ į NšS. Tu sėdi paskaitoje, bet iš tikrųjų įsivaizduoji, kad esi maža mergytė, kuri pirmą kartą atvažiavo prie jūros ir prisimeni tą susižavėjimą, tą stulbinančią gilumą, kuri tave apėmė, kaip suspaudė gerklę, užgniaužė kvapą, atsirado ašaros, užsinorėjo apkabinti ir priglausti prie savęs žuvėdras, uolas, bei kopas. Tai yra, tu būtent „prisimeni save“ šioje būsenoje.     

Bet, kaip matai, štai tame ir yra didžiulis skirtumas tarp to – kas užsiėminėja praktika, ir kas sprendžia apie praktiką. Tu pradėjai imtis realių pastangų ir iš karto pajutai – kad taip, kaip tu darei – tau nelabai patinka daryti (koncentruotis ties NšS noru), o štai taip – patinka (įšokti į patį NšS). Tai yra, tu pati, be jokių mano patarimų, klausinėjimų, patikslinimų greitai radai efektingesnį būdą patirti NšS nepaisant to, kad perskaitei mano patarimus ne visiškai taip, kaip aš juos norėjau perteikti. Tai dar kartą patvirtina – nebijok klysti, laikykis džiaugsmingų norų. Neklysta tas, kas nieko nedaro.

Pažiūrėjau į tavo pastangų ir rezultatų sąrašą. Pastebėjau ten kelis skaičius aukštesnius negu nulis. Yra netgi trejetai, ketvertai. O juk, jeigu tu neužsiimtumei praktika dabar, šių prošvaisčių nebūtų! Kiekviena akimirka praleista NšS, neprarandama, ji tarsi dedama į svarstyklių lėkštę ir kai šios patirties svoris pasidaro didesnis, įvyksta spontaniškas tavo gyvenimo kokybės pasikeitimas, NšS apsireiškia tarsi patys savaime – bet tai būtent aidas, atgarsis, tavo ankstesnių pastangų rezultatas.    

Kiekvieną momentą, kai apsireiškia NšS, reikia priskirti prie didžiausios vertybės.

Aš tau patariu nešioti su savimi laikrodį su sekundmačiu ir kai tik pas tave apsireikš NšS intensyvumu 5 ir aukščiau, pradėk laiko matavimą. Tegul tai bus tik 1-2 sekundės. Dienos pabaigoje užrašinėk savo laiką, kurį tu išgyvenai NšS, ir net jeigu tai bus tik kelios sekundės – tai didelis žingsnis į priekį. Jeigu tu įjungei sekundmatį, tai kai tik atsiranda abejonės dėl to, kad intensyvumas aukštesnis negu 5, iš karto išjunk atskaitą. Tai yra, nutrauk atskaitą truputį anksčiau, negu NšS intensyvumas sumažėja. Tai leis tau būti 100 % tikra, kad tu savęs neapgavai, nepriėmei to, ką nori, už tikrovę, kad, sakykime, šitie šiandienos 14 sekundžių – tai visiškai tiksliai 14 sekundžių, kurias tu išgyvenai ryškiuose NšS. Tai 14 tavo naujo gyvenimo sekundžių. Kovok už kiekvieną sekundę.