« Maja »

Tomas 1: « Fors-minoras »

Skyrius 35

Pusdienio karštis išvarė visus į namus. Kelias valandas galima pamiegoti viešbutyje po ventiliatoruli, o paskui vėl įsijungsiu į maratoną. Tuo pačiu keliu ėjo šviesiaplaukė mergina, aš ėjau jai iš paskos, grožėdamasi jos užpakaliuku po šortukais, kojomis. Netikėtai ji sustojo, sulaukė kol susilyginsiu su ja ir beveik be jokios mimikos veide paklausė:

- Nori?

- Ko?

- Kaip ko... nori manęs?

Netikėtas įvykių posūkis! Galvojau, kad esu atsipalaidavusi, netgi truputį ištvirkusi, bet kad taip, gatvės viduryje... Neaiškus susvetimėjimas, smalsumas, susijaudinimo suliepsnojimas... ir netgi pasmerkimas!... Ji mane labai nustebino.

- Net nežinau ką pasakyti... – neaiškiai atsakiau.

Ir tai aš? Ne, tai ne aš, tai kažkoks manekenas okupavo mano teritoriją. Tokio stuporo neturėjau nuo pat pionierių stovyklos, kai reikėjo vaidinti scenoje, o aš pamiršdavau savo vaidmenį.

- Aišku... na einam, - paėmė mane už rankos ir taip ėjome toliau. (Kur ji mane veda?). – Visiškai nesunku pasakyti, ko būtent tu nori šiuo momentu, o ko nenori. Jeigu į tiesioginį klausimą tu atsakinėji tokiu būdu, - ji parodė savo veide kažką tokio, kas vargu ar galėjo turėti ryšį su manimi, - tai reiškia, kad tavo galvoje gyvena tarakonai. Tau reikalingi tarakonai?

- Ne, aš jų tiesiog nekenčiu... (košmaras, ką aš vėl sakau?...)

- Dar kartą – tu manęs nori? Tiesiog pasakyk – ką jauti, ko nori, palik savo padorumą nuošalyje, juk turi reikalus su manimi, o aš LABAI nepadori, tu net negali įsivaizduoti, kokia aš nepadori.

Ji pažvelgė man į akis, gudriai mirktelėjo.

– Tave tai gąsdina ar traukia?

- Greičiau traukia... tikrai negąsdina. O ką aš jaučiu... man visada patiko lieknos, grakščios merginos ir tiesą sakant man...

Ji staigiai sustojo, patraukė mane už rankos.

- Sakydama „tiesą sakant“ tu pati pripažįsti, jog visą kitą laiką tu meluoji. Galvok, ką sakai. Jeigu iš tavo burnos ir toliau liesis šie beprasmiški triedalai, tu niekada neišmoksi aiškiai galvoti ir kažkas turės su tavimi kankintis..., - ji kažkodėl nutilo, apkabino mane už pečių, kaip vaikinas merginą. Šalia praeinantys indai pradėjo smalsiai į mus žiūrėti... Gal ji beprotė?

- Girdėjau, kad net laikymasis už rankų Indijoje laikomas nepadoriu...

- O man nusispjauti ką, kas laiko. Patys sau jie gali drausti ką tik nori, bet tegul pabando ką nors uždrausti man – baltai moteriai. Tu – BALTA MOTERIS, įsimink tai ir naudokis tuo privalumu, kurie jie patys sukūrė, todėl aš darysiu viską, ką norėsiu.

Šiais žodžiais ji mane sulaikė, stipriai abejomis rankomis paėmė už galvos ir tiesiai gatvėje pabučiavo į lūpas! Kelis kartus, visiškai begėdiškai. Su garsiu čiaukšnojimu pabučiavus mane, ji atsisuko į auditoriją, kuri akimirksniu sudarė ratą aplink mus ir garsiai sušaukė: „ką, vaikinai, patinka? Eikite ir bučiuokite savo indiškas merginas, įkūrėt čia kilnių mergelių namus!“

Aš net nespėjau apžiūrėti visko, kas aplinkui vyko, - nuo jos poelgio viskas susiliejo akyse – ar nuo baimės, ar nuo susijaudinimo, ar nuo pasipiktinimo.

- Jie mane užjaučia, pažiūrėk į jų veidus, tikrai užjaučia, galvoja, kaip gi galima būti tokia begėdė, kad tai sugadins karmą... Taigi... – ji vėl mane apkabino ir mes ėjome toliau, - sakyk, ko tu nori, apie ką galvoji, nagi!

- Tuoj, palauk, turiu susikaupti.

- Susikaupti? Tau tikrai ne viskas tvarkoj? – garsiai plyšo juokais ir pastūmė mane petimi.

Tikrai, ji beprotė, ką gi daryti toliau?

- Pas tave toks veidas, tarytum ką tik sutikai savo mamąJ))... Tu tikriausiai galvoji ar man viskas gerai galvoje, ane? – sąmoksliškai pažiūrėjo į mane ir vėl lengvai pastūmė petimi.

Man pasidarė gėda dėl savo įtarimų. Juk palaikiau ja beprote tik todėl, kad ji padarė kažką, kas sukėlė manyje baimę. Visame kitame ji sudarinėjo labai blaiviai mąstančio žmogaus įspūdį.

- Atleisk, aš kartais būnu kaip nesava.. Noriu pratęsti pokalbį... Iš tikrųjų... oj! (juk aš dviejų žodžių negaliu surišti!) - ... trumpai sakant neturiu patirties sekse su merginomis, todėl man ir sunku...

- Maja, jeigu tu taip zysi, tai eik velniop. Paskutinį kartą sakau – arba tu...

- Aš nezyziu! – pagaliau pratrukau, - tiesiog tu mane labai šokiravai šiuo savo elgesiu ir dėlto įkritau į visišką bukumą, ir stuporą. Pati nesuprantu kaip visos šios frazės iš manęs išlenda! Manai man patinka būti tokia? Nepatinka, pati sau esu bjauri – ir todėl, kad negaliu atsakinėti į tavo klausimus, ir todėl, kad bijau šių indų pasmerkimo, ir todėl, kad palaikiau tave beprote... Fe, pagaliau!... Man patinka tavo užpakaliukas po šortukais ir eidama tau iš paskos, įsivaizdavau, kad čiupinėju jį.

- Labai gerai! – Ji stipriau mane apkabino. – Tęsk.

- Koks tavo vardas? Vis dar nežinau...

- Tai tau trukdo?

- Ne.

- Mano vardas Taiga.

- Kaip??

- Tau labiau patiktų „Ann John Perkins?“J

- Na, žinoma, ne. Rusų kalba šis žodis reiškia „tankus miškas“... Ir dar šis vardas priminė man vieną žmogų... O gal tu jį irgi pažįsti? Tu pažįsti Tajų? – širdis pradėjo plaukti greičiau.

- Ne, negirdėjau tokio vardo, - pagal intonaciją supratau, kad ji nesiruošia tęsti šios temos. Kaip gi tai nepanašu į visas mano drauges, kurioms tik ir suteik progą už ko nors užsikabinti, kad galėtų pašnekėti, ir neatstos kol visko iš tavęs neišsiurbs!

- Aišku... man patiko žiūrėti į tavo raukšleles po keliukais... Palaižyčiau jasJ - norėjau pridurti „tiesiog dabar“ bet užsičiaupiau – vis dėlto šokas nuo jos elgesio dar nepraėjo, kas žino, kas šios mažos bestijos galvoje!

- Toliau...

- Taip, aš noriu tavęs. Man visada seksas buvo susijęs su kažkuo intymiu, man niekada nepatiko sportinis seksas, kai tiesiog šokinėji ir dulkiniesi...

- O!... vėl tarakonaiJ, - Taiga pradėjo juoktis ir manyje iš karto suliepsnojo įsižeidimas. – Brangi mano nekalta mergele Maja, įsimink, kad neturi reikšmės kokioje formoje reiškiasi tavo aistra arba intymumas. Kartais norisi prie žvakių šviesos ir su Martinio bokalu palaižyti vienas kitą, kartais norisi užšokti ant penio ir užsiimti sportiniu seksu, kaip tu sakai. Kas vertins, kas yra seksualu ir intymu, o kas ne? Kas?

- Suprantu, kad niekas nevertins, kad galų gale...

- Kas galų gale?? Klausyk, baik lieti triedalus iš savo nuostabios burnytės... ji dar paklius į mano nagus..., - ji grobuoniškai prisimerkė. – Jokių „galų gale“, kalbėk tiesiai. Visi šitie painūs posakiai neturi jokios reikšmės ir skirti tik tam, kad suteiktų kalbai giliaprasmiškumą arba dar blogiau, kad pabėgtum nuo atsakingumo už savo žodžius. Galvok, ką sakai!

Tikra kalė!

Mokytojo vaidmuo, kurį ji pasirinko bendraudama su manimi ir atstumdavo, ir katu žavėjo. Šis vaidmuo jai tiko ir ji mokėjo nepamokslauti. Jos patarimai, arba tiksliau, įrodymai, primindavo skaidrų krištolą – šviesų, be jokių priemaišų. Bet vis dėlto, visą laiką jaučiau apmaudą dėl savęs, dėl savo visiško neišsigalėjimo šalia jos. Visą laiką jaučiausi kaip kvailas šuniukas, kurį kiša nosimi į balas. Nuo kažkokio momento vaikystėje aš visada jaučiausi būtent taip, - visada atrodė, kad esu niekinga, negabi ir neįdomi. Ir kai pagaliau supratai, kad galiu pritraukti į save dėmesį, ir netgi daug dėmesio, tapau tikra kale, kartais net pačiai buvo gėda dėl savo veiksmų. O čia kažkokia mergina, kurią matau pirmą kartą gyvenime, elgiasi taip, tarsi aš palyginus su ja esu išvis niekas! Aš jau susitaikiau su tuo, kad mano pasitikėjimą savimi sutrypia „solidūs“ vyrai, kaip pavyzdžiui Sartas, bet mergiūkštė! Kažkas manyje visais būdais priešinosi tam, bet kartu su tuo buvo ir ryški simpatija Taigai, aiškus jausmas, kuris veržėsi pro visas kliūtis žaliu daigu, kad ji nepiktnaudžiauja, kad nesityčioja, nesimėgauja savo protingumu, kad tiesiog taip išreiškiama jo aiški ir nesutaikoma pozicija niūrumams.

- Suprantu, kad sekso patrauklumas apibrėžiamas tik pačiu šiuo patrauklumu, - sakau tai ir suprantu, kad sakau „teisingai“, bet joks aiškumas neatsiranda.

- Bet tuo tarpu sakai tai taip, tarsi manai, jog yra kažkokie išoriniai kriterijai.

- Nesuprantu, kodėl taip išeina! Žiūrėk, juk aš turiu tą supratimą, nors ir šimtą kartų klausk, jis niekur nedings. Bet tuo pačiu laiku puikiai matau, kad ir toliau galvoju, jog seksas be švelnumo – tai kažkas iškrypėliško.

- Atsakymas paprastas – tavo darbas su koncepcijomis lygus nuliui, bet apie tai dabar nekalbėsime. Vėliau. Ką tu dar nori man pasakyti? – jos veidas vėl pasidarė gudrus ir truputį beprotiškas, iš karto supratau, kad ji vėl grįžo prie sekso temos. Kaip gi greitai ji keičiasi! Ką tik buvo labai rimta, aiški, griežta, susikaupusi, niekada nepagalvočiau, kad ji gali būti tokia begėde ir ištvirkėle... Vėl atsirado nerimas – ką ji vėl sugalvojo?

- Mane jaudina tai, kad tu mane taip valdingai apkabini, bučiuoji, kažkur vedi... Kur mes einame?

- ? Koks tu vaikas (aš???), dieve mano... kaip gi kur... mes einame DULKINTIS, supranti? Aš tave dulkinsiu, aš išvis darysiu tai, ką norėsiu.

Lengvai apsvaigo galva, aš vėl nustojau blaiviai galvoti, mintys chaotiškai mirksėjo, purvinas asfaltas susiliejo, liko tik širdies plakimas visame kūne.... Ji tuoj pakvies visus šiuos indus... ji nuspręs išeiti nuoga į lauką ir mane privers... Ji atiduos mane kaip auką tantrinei sektai... Gal neeiti? Neeiti! Neeiti, bet negaliu sustoti, ji mane užhipnotizavo.

Stiklinės durys išteptos purvinų pirštų antspaudais... lipni vėsuma... akmeniniai laiptai, smirdantys vietiniu muilu... vos girdimas rakto garsas. Viskas, įkliūvau į spąstus.

- Darysiu tai, ką norėsiu ir rekomenduoju tau daryti tą patį, - ši frazė, neaišku kodėl, bet grąžino man gyvybę. Vėl pamačiau prieš save merginą, kuri man patiko.

- O kas jeigu vienai iš mūsų kažkas nepatiks, kažko nenorėsim? – koks nedrąsus, pasirodė, gali būti mano balselis!

- Tipinis nekaltos mergelės klausimas... Saulelė, jeigu tau kažkas nepatiks, tiesiog pasakyk man, juk aš ne rąstas, aš pasistengsiu pajausti – ne dėl skolos jausmo, o todėl, kad to NORĖSIU. Daryti tai, ką noriu – nereškia „prievartauti“, vis dėlto tavo galvoje siaubinga netvarkė, tiesiog košmaras. Kada tu išvalysi visas šias pamazgas?

Viskas atsistojo į savo vietas.

- Noriu. Noriu pradėti...

- A... reiškia niekada.

- Kaip suprasti?

- Kai žmogus sako „noriu pradėti“, jis niekada nepradeda, žinau tai iš savo asmeninės patirties, - ji dūrė pirštu sau į krūtinę ir juokais padarė pamokslautojo mimiką, - patikėk manimi, Maja, štai ŠI mergina žino, kaip bėgama nuo praktikos... todėl nuo manęs nieko nepaslėpsi...

Ji priėjo labai arti prie manęs... velnias, kaip mane tai jaudina... padėjo rankas man ant pečių, paspaudė... nusileidau ant kelių.

- Numauk man šortukus, kekšytė.

Kaip neįprasta jaustis nekalta mergele, patekusią į patyrusio ištvirkėlio letenas! Ir vėl viskas susimaišė – pasipiktinimas, jaudulys, pažeminimas, mėgavimasis...

Sagelė, diržas... – lengvos kliūtys... Numaunu šortus nuo jos stangrių klubų... pusiau permatomos kelnaitės... Taiga su jėga prispaudė prie jų mano veidą, jos truputį kvepia... Stiprus galvos apsvaigimas, šį kartą nuo susijaudinimo. Jeigu turėčiau penį, jis suplėšytų dabar mano džinsus.

Laižyti, gniaužti stiprius ir virpančius jos klubus, o paskui švelniai liesti jos raukšleles po keliukais... Mergytė mano... Lengvai pakandžioju, švelniai sugriebus jos įžūlų užpakaliuką. Bučiuoju ją pro kelnaites, prisiglaudžiu veidu, perbraukiu liežuviu... kartą, kitą, trečią... nuo mano liežuvio kelnaitės truputį sušlapo ir beveik jau jaučiu jos kūno skonį... žemiau... dar žemiau... koks ten putlus pumpurėlis... tai labai jaudina – būčiuoti ją per drėgną audinį... o gal čia lengvai prikąsti?...

... Taigos stiprūs delnai sustojo ant mano pakaušio, pilvukas pradėjo giliau kvepėti... Pastačius mane ant kojų, ji atsegė savo marškinius, visiškai atidengė savo krūtis... nuostabios krūtys... dar tokių niekada nemačiau... bet Taiga negaišo laiko.

- Čiulpk! – tiesiog įkiša man į burną savo spenelį, - čiulpu, kekšytė.

Abiem rankom paėmiau jos krūtį, čiulpiu spenelį, žaidžiu su juo liežuviu, prikandau, Taiga pradeda virpėti visu kūnu, su jėga įčiulpiu, tarsi bandydama ištrauki pieniuką...

Netikėtai jaučiu jos rankas ant savo gerklės, pasiduodu spaudimui. Ji atplėšia mane nuo savęs, prispaudžia prie sienos (velnias... kokia ji stipri, iš pirmo žvilgsnio to nepasakysi), kitą ranką įkiša po mano marškinėlius, ir vos-vos liesdama, pradeda delnu glamonėti mano pilvą, krūtinę, šonus... švelniai-švelniai... tai buvo labai didelis kontrastas palyginus su jos įsikibimu man į gerklę! Staigiai ji tiesiog griebė man tarp kojų.

- Išsižerk!

Tiesiog negaliu neišsižergti.

Įžūliai čiupinėja mane pro džinsus... kalė...Ką ji su manimi daro... Aš tuoj baigsiu... Sustok, sustok... Nagi, sustok...

- Šlapia?

- Taip...

- Na ir gerai. – Taiga pasitraukė, užmovė šortus ir kaip niekur nieko, atsisėdo ant kėdės. Aš stovėjau prie laiptelio nežinodama, ką toliau daryti.

- Nežinai, ką daryti?

- Tiksliai!

- Štai bent problema... Maja, daryk, ką nori. Kodėl tu tiesiog nepaklausi savęs „ko aš dabar noriu“?

- Stabdžiai, velnias. Dabar jau pas mus su tavimi viskas ne taip, kaip įsivaizdavau sekse su mergina, visiškai ne taip.

- Tau nepatinka?

- Labai patinka. Bet tu mane taip šokiruoji, kad aš visą laiką stabdau. Iš tikrųjų nesu ypatingai drovi...

- „Ypatingai“? Ką tai reiškia? Palik tai savo močiutei. Juk jau sakiau, kad panašios frazės nuima atsakingumą už pasakytą, ko dėka tu negyveni, o mirksi, kaip gęstanti žvakė. Jeigu išmestum žodį „ypač“, kas liktų? Liktų „aš nedrovi“, kas yra melu ir tu nori perteikti man būtent klaidingą prasmę, tiktai įvynioji ją į tokį apvyniojimą, kad vėliau galėtum pasakyti: „juk aš nepasakiau, kad esu drovi – pasakiau nesu ypatingai drovi“, bet tai vis tiek lieka melu.

- Sutinku. Bet juk iš tikrųjų aš esu labiau atsipalaidavusi, negu daguma kitų žmonių!

- Ateik čia. – Ji parodė man į vietą prie savo kojų, kur aš taikiai (ką man beliko daryti šalia šios pabaisos, kuri matė mane kiaurai?) įsitaisiau ant pagalvės. – Tau patinka mano kojos?

- Taip, labai. - Atsegiau jos sandalus, paėmiau jos letenėles į rankas ir neskubėdama pradėjau su jomis žaisti, o jos kojytės žaidė su manimi, vis taikė įlįsti man po marškinėliais, arba paplekšnoti per žandą, aš gaudžiau jas, bučiavau, glamonėjau...

- Kvailas užsiėmimas – lyginti save su kitais, Maja. Lygink su savimi, spjauk ant visų. Klausimas ne tame – mažiau ar labiau esi atsipalaidavusi negu kiti, o tame, ar tavo atsipalaidavimo laipsnis pažadina seksualumą, ar leidžia jam gyvuoti, vystytis? Leidžia?

- Nežinau. O kaip tai sužinoti? Aš pastebiu, kad dabar labiau atsipalaiduoju, darausi jausmingesnė – štai, pavyzdžiui, anksčiau net į galvą neateidavo, kad galiu jausti tokį mėgavimąsi, bučiuodama kojos pirštus arba, kai mane griebia už gerklės... kai Tajus papasakojo man, kad visiškai nebūtina baiginėti, o galima užsiėminėti seksu be to, atsivėrė antras kvėpavimas! Aš visą laiką sužinau kažką naujo, visą laiką keičiuosi, bet koks kriterijus parodo, kad mano seksualumas atgijo? Ar šis atgijimas turi kažkokias ribas?

- Man patinka tavo klausimaiJ Tu gyva, gyva ir tai puikuJ Susilaikymas orgazmo riboje... tu tai turi omenyje?... ši praktika besąlygiškai gali partrenkti nuo kojų dramblį, bet jeigu nedėsi pastangų, nepašalinsi savo kompleksų, jeigu nesuprasi to, ko būtent tu nori, jeigu neklausysi savo norų, tavo vežimas judės labaaaai girgždamas. Vaikinams daug sunkiau realizuoti savo norus, bet merginoms viskas įmanoma, supranti? Beveik viskas ir būtų tikras nusikaltimas nepasinaudoti tuo dėl savo laisvės. Einame, parodysiu tau.

Ji be jokių ceremonijų patraukė savo kojas, apsirengė ir ištraukė mane iš kambario.

- Taiga... – pasakiau nerimaudama.

Ji pažiūrėjo man į akis – griežtai ir aiškiai.

- Pasitikėk manimi.

Po šio žvilgsnio jau niekada neklausiau, kur mes einame ir ko.

Mes patraukėm link artimiausių kavinių, kurios, viena po kitos, tęsėsi išilgai gatvės. Taiga užėjo į vieną, antrą, trečią – vis kažkas ne taip. Pagaliau ketvirtoje, ji, matyt, rado tai, ko ieškojo. Nuėjome prie tolimiausio staliuko kampe ir ten atsisėdome. Taiga parodė padavėjui ženklą, kad kol kas mes nieko neužsakinėsime. Be mūsų čia buvo dar keli turistai ir Taiga prisėdo prie manęs taip, kad kartu galėtume apžiūrėti kavinėje esančius žmones.

- Tau patinka tie vaikinai? – ji parodė į du maždaug dvidešimt penkerių metų vaikinus.

- Na... vaikinai kaip vaikinai, nieko ypatingo, neutralūs.

- Nieko ypatingo??? Juk aš neklausiu tavęs, ar juose yra kažkas ypatingo, ar tu esi tokia fifa, kad tau tik ypatingus siūlyk? Galbūt tu taip ir manai, bet tavo seksualumui į tai nusispjauti. Taigi, dar kartą, atidaryk savo nuostabias ausytes ir paklausyk – ką aš tave klausiu: „ar tau patinka tie vaikinai“?

- Nežinau Taiga... kažkaip nei taip, nei ne, bet jeigu sutikčiau juos be tavęs, tikrai nenorėčiau su jais susipažinti.

- Na ir kvaila mergiotė, - Ji netikėtai atsigręžė, įkišo ranką man tarp kojų ir vėl stipriai sugriebė! – galvok ŠIA vieta, šia! Palik savo smegenis ramybėje. Na gerai, aš tau padėsiu. – Ji, kaip pirmokė, sudėjo prieš save rankas ir padarė kuklų bei nekaltą veidelį. – Įsivaizduok, kad jie abu yra nuogi. Norėtum pažiūrėti į juos nuogus?

- Na... gal ir taip... taip, pažiūrėčiau.

- Na ačiū dievui, nes jau pradėjau galvoti, kad bendrauju su moksliuke! Gerai, o jeigu pas juos stovėtų peniai, norėtum juos paliesti?

- Mm... Sunku pasakyti, tai priklauso nuo formos, man ne visokie peniai patinka.

- Tikrai, reikia pažiūrėti... bet pati mintis apie tai, kad jie gali būti visai nieko, jaudina tave? Norėtum pačiupinėti to vaikino penį, jeigu jis tau patiktų? Beje, kokie peniai tau patinka?

- Ne per dideli ir ne per maži – šešiolikos-dvidešimties centimetrų ilgio, ir ne per stori.. sakykime keturių, penkių... šešių... centimetrų storumo... truputį užlenkti viršuje, su gerai išreikšta galvute...

- Pačiulpčiau tokį... – Taiga skaniai sučiaukšnojo. – Tau patinka čiulpti?

- PatinkaJ Patinka čiulpti, patinka pakandžioti, patinka laižyti kiaušus, smaukyti...

- Na gerai, kol kas užteks. – Taiga atsistojo ir nuėjo prie staliuko, kur sėdėjo vaikinai. Pasėdėjo ten minutėlę. Girdėjau tik paprastus klausimus „iš kur tu“, „ar ilgai dar čia busi“, „kaip gyveni“ ir panašius. Ji atsistojo, paėmė abu už rankas ir sakydama kažkokius pokštus, tempė abu prie mūsų staliuko. Vaikinai tik spėjo paimti savo kolą, priėjo, atsisėdo, Taiga „paskirstė“ jiems vietas iš abiejų stalo pusių ir atsisėdome poromis. Jie atrodė standartiškai, kaip ir visi šiose vietovėse – tingūs, geranoriški, draugiški, tokius aš vadinu „pozityviais vaikinais“.

- Alešai, - Taiga pasilenkė į savo kaimyną, paėmė jį už rankos ir negarsiai, bet taip, kad girdėtume visi keturi, pasakė, - Majai labai patinka šešiolikos-dvidešimties centimetrų ilgio ir keturių-penkių centimetrų storio peniai, ir užlenkti viršuje. Jai labai patinka čiulpti, smaukyti ir čiupinėti būtent tokius. Pasakyk man, Alešai, koks pas tave?

Vaikino veidas tapo panašus į „piemenėlio“ gobeleną – išbalęs, pasišiaušęs. Manau, mano negeriau atrodė... pajutau ir vaikišką susižavėjimą, ir savo gailesčiui bei siaubui, gėdą... Nerviškai čiupau servetėlę ir pradėjau lankstyti iš jos lėktuvėlį, sudarinėdama įvaizdį, kad aš čia niekuo dėta. Iš gėdos negalėjau pakelti akių.

- Alešai, nestabdyk – koks tavo? O tavo? - Taiga kreipėsi į mano kaimyną.

Tam pavyko greičiau susiimti į rankas ir jis sulemeno, kad kažkas „panašaus“.

- Štai kaip? Puiku! Maja, juk tu sakei, kad jeigu jis bus būtent toks, tu norėsi jį pačiupinėti. Čiupinėk!

Čiupinėti??? Tiesiai čia??? Na ne, Taiga, ne, to jau per daug... Aš net negaliu pažiūrėti į to vaikino pusę, o tu sakai čiupinėti.. Pažiūrėjau į ją neramiu ir maldaujančiu žvilgsniu – Taiga, prašau, viskas ko tik nori, bet tik ne tai.

- Vaikai, na tikri vaikai... – Ji prisėdo prie mūsų iš vaikino pusės, paėmė mano ranką ir įveikdama mano pasipriešinimą, įkišo ją jam tarp kojų. - Čiupinėk! Persilenkus per vaikiną, ji griebė mano galvą, pritraukė ją arčiau savęs ir sušnibždėjo „jeigu nečiupinėsi – aš išeinu, ir daugiau niekada negalėsi prie manęs prieiti, sušikta impotentė“.

„Sušikta impotentė“ suprato, jog bet kokiu atveju jos ranka randasi jau tarp kojų ir be to pastebėjo, kad kažkas ten ryžtingai didėja... pradėjau čiupinėti jį pro kelnes, o Taiga grįžo į savo vietą, ir sprendžiant pagal Alešo pasikeitusį veidą, užsiėmė tuo pačiu.

- Atsek kelnes ir įkišk ranką į kelnaites!

Drebančia ranka atsegiau sagą... Velnias, o įsiuvo taip lengvai neatsegsi, reikalinga antra ranka... Ne, nedarysiu to, pamatys padavėjai, - spazmiškai apsidairiau aplinkui. Taiga pastebėjo šį žvilgsnį. Tikra kalė! Viską mato! Drėgnos nuo nerimo rankos, nerangūs judesiai, jokio susijaudinimo...

- Maja, jeigu padavėjai ir pamatys kažką, nieko baisaus neatsitiks, supranti? Nieko! Vienintelis dalykas, kuris pasikeis yra tai, kad šiandien jie ilgiau nei visada smaukys tualete, štai ir viskas. Tu čiupinėji jo penį?

- Jau taip, - palengvėjimas.

Beje, visai neblogas jo penis! Kaip tik toks, koks man patinka!

- Na ką, tau patinka? – šelmiškai pamirksėjo Taiga.

- Taip!!! – pasirodė, galima tiesiog kavinėje čiupinėti penius!

Vaikinai, sprendžiant pagal viską, bijojo, kad kas nors pamatys, kas čia vyksta, dar labiau negu aš, todėl paklusniai laikė rankas ant stalo ir sudarinėjo įvaizdį, kad jie abu tiesiog labai giliai susimąstė apie kažką.

- Ar šiuo metu tau turi reikšmės, kad tavo vaikinas kažkoks ypatingas? Tai trukdo tau gauti malonumą, kurį gauni? Nedaugiau, nemažiau, o būtent šį, kurį gauni dabar?

- Ne, netrukdo.

- Štai būtent. Tu jau ištraukei jo penį iš kelnių?

- Ne, aš...

- Ištrauk.

Bliamba... ištraukiau!

- Smaukyk!

Smaukau... įdomu, o ką ji ten daro... o kodėl gi nepaklausčiau?? Puiki idėja! J

- O ką tu veiki?

- O... ką aš veikiu... pirštais glamonėju jo galvutę, suspaudžiu ją, jis čia pas mane toks stovi... visas drėgnas, didelė galvutė... pas tave geras penis, Alešai! Tik nebaiginėk, mažyli, pakentėk, gerai? – ji elgėsi su juo, kaip su vaiku, bet tai atrodė neįžeidinėjančiai, o seksualiai. – O pas tave koks?

Taiga pasilenkė per visą stalą, pažiūrėjo.

- O ką, irgi geras, tavo skonio!

- Geras..

- Tai pačiulpk jį!

- Ką?? Ne, Taiga, aš negaliu...

Vėl šiurkštus žvilgsnis, kaip greitai keičiasi jos žvilgsniai... prisiminiau, kad „tas“ sakė, jog jo santykis man tam tikru momentu atitinka suvokimus, kurie reiškiasi manyje. Panašu, jog Taiga irgi labai jautriai reaguoja į momentus, kai mano kompleksai mano užvaldo, kai aš pradedu jų klausytis. Nėra jokių abejonių, kad ji galėtų be jokio vargo atsikelti ir išeiti, jeigu pamatytų, kad esu beviltiška... Gėdingas žvilgsnis į šalis, atrodo, jog visi labai toli, mūsų staliukas tamsiame kampe, aš greitai pasilenkiau ir paėmiau jį į burną. Kaip skanu!... Po stalu mačiau, kaip Taiga masažuoja Alešo penį, jo... pas jį ten tikras galiūnas... tuo momentą Taiga irgi pasilenkė ir paėmė į burną Alešo penį, mūsų akys susitiko, ir mes čiulpėme žiūrėdamos viena į kitą, ir šiuo momentu aš labai jos užsiorėjau... atsiplėšiau nuo penio ir sušnibždėjau: „Taiga, aš tave išprievartausiu!“ Ji pamirksėjo, nusišypsojo, plekšnojo Alešui per šlaunį ir atsikėlė, padarius man ženklą daryti tą patį. Aš irgi išsitiesiau, ant lūpų liko penio skonis.

- Eime, Maja.

Mes greitai atsikėlėme ir neatsisveikinusios išėjome iš kavinės.

- Nori miegoti? – Taiga įsiuostė į orą. - Aš noriu, bet jeigu mes eisime pas mane, tai viena kitą išprievartausime, todėl siūlau išsiskirti, o po kelių valandų susitikti pievelei. Sakyk, tu jauti nesmagumą nuo to, kad mes taip sujaudinome vaikinus ir palikome juos neleidus baigti?

- Ko aš tik dabar nejaučiu!... Kas liečia tuos vaikinus... Noriu daryti tai, ką noriu ir patinka, kai kiti taip pat elgiasi.... ir ne tiesiog patinka, o jaudina! Niekas nedraudė jiems kažkaip patiems pasireikšti, galėtų būti gyvesni, laisvesni, parodyti iniciatyvą, aistrą – o jie nieko nepadarė, leidosi būdami žaisliukais mūsų rankose... ir lūposeJ, o gal ir pas mane atsirastų kažkokios dar fantazijos... jie nieko nepadarė, tokiu būdu padarė savo pasirinkimą, o aš padariau savo.

- Tai aš padariau tavo pasirinkimąJ - Taiga nusijuokė. – Dabar bus svarbi procedūra... – ji ištraukė iš kišenės stiklainį su kažkokiu skysčiu. – Paimk į burną, praskalauk ir gerklytę savo praskalauk, juk ėmei jo penį giliai, kalytė, tikriausiai jis įsiremdavo net tau į gerklę, a? (noriu tavęs, kaip gi aš tavęs noriu, Taiga...). Palaikyk tai burnoj iki pat kol pareisi namo. Tai koloidinis sidabras – geriausias būdas oraliniame sekse apsisaugoti be prezervatyvo... Tau kada nors įkišdavo iki pat gerklės? Ne? Na aš tau parodysiu, kaip tai daroma... nepamirštamas pojūtis! Ir neversk visko į vieną krūvą, priprask prie to, kad gyvas seksualumas spjauna ant tavo schemų, jis gali apsireikšti įvairiomis formomis, labiausiai netikėtose vietose, pas kiekvieną truputį kitaip. Ir jeigu tam nesipriešintum, realizuotum visus savo norus būtent taip ir būtent tokiu mastu, kokiu jie atsiranda – tavo seksualumas darysis gyvas, tada ir prasidės tavo kelionė sekso pasaulyje, ir tada tavo praktika sustojimo orgazmo viršūnėje gaus ištiestą pagalbos ranką. Taigi, kekšytė, eik miegoti, dar įkliūsi į mano nagus!

 

<< Back

Forward >>